Lietuviai nori vis brangesnių kompiuterių, o planšetes išmaino į didesnius telefonus

Publikuota: 2017 m. vasario 23 d. ketvirtadienis

Nuo kiekybės prie kokybės. Taip būtų galima apibūdinti kompiuterius ar išmaniuosius telefonus nusprendusių įsigyti lietuvių pirkėjų elgesio pokyčius per pastaruosius metus. Į žemų kainų segmento prekės ženklus kompiuterio ir išmaniojo telefono besižvalgantys klientai pradėjo žvelgti vis rečiau, o planšetėms dažnai iš viso atsuka nugaras. To priežastis – vis didėjančios išmaniųjų telefonų įstrižainės.

 Renkantis kompiuterį nugali noras žaisti

 5 proc. mažiau. Tiek praėjusiais metais, palyginti su 2015 m., susitraukė bendra kompiuterių rinka Lietuvoje. Tiesa, elektronikos prekes siūlantys verslininkai dėl to pavojaus varpais neskambina.

 „Labiausiai 2016 m. krito parduodamų kompiuterių skaičius. Tačiau pastebime tendenciją, kad jų įsigijimui pirkėjai nusprendžia išleisti vis didesnes vidutines pinigų sumas“, - tikina „Elektromarkt“ komercijos vadovas Vitalijus Tarasevičius.

Tiesa, jis vardina ir kitą optimizmą keliantį skaičių. Pirmąjį 2017 m. mėnesį, palyginti su tuo pačiu laikotarpiu praėjusiais metais, kompiuterių pardavimas išaugo 15 proc. Šiame segmente ypač sparčiai daugėja parduodamų žaidimams skirtų kompiuterių, išsiskiriančių gerokai galingesniais techniniais parametrais. Tačiau kompiuterių norintiems pirkėjams vis svarbesni darosi ir kitų jų aspektai.

 „Labai sparčiai auga stilingų, plonų, lengvų ir gražių kompiuterių kategorija. Klientai pradėjo skirti labai didelį dėmesį būtent tokiems kompiuterio bruožams kaip grožis ir lengvumas“, - apie naujus vėjus kompiuterių rinkoje kalbėjo V.Tarasevičius.

 Anot „Elektromarkt“ atstovo, šiuo metu vidutinė įsigyjamo nešiojamojo kompiuterio kaina svyruoja ties 600 eurų riba.

 Planšetes nukonkuravo telefonai

Jeigu nešiojamųjų kompiuterių rinkoje pastebimas krypimas į brangesnes ir vizualiai patrauklesnes prekes, tai planšetinių kompiuterių stovykloje fiksuojamas pardavimų nuosmukis.

„Planšetinių kompiuterių rinka stabiliai traukiasi. Viena iš pagrindinių to priežasčių slypi išmaniuosiuose telefonuose. Pastarųjų gamintojams siūlant vis naujus modelius su vis didesnėmis ekranų įstrižainėmis, pirkėjai susimąsto, kad planšetė paprasčiausiai taptų savotišku telefono dubliu“, - klientų psichologijos niuansus aiškina V.Tarasevičius.

Vis dėlto, kol kas visiškai laidoti planšetinių kompiuterių nereikėtų. Kaip ir nešiojamųjų kompiuterių atveju, čia taip pat pirkėjai pradėjo didesnį dėmesį skirti kokybei.

„Jei žmonės nusprendžia įsigyti planšetę, tuomet jiems labai svarbu jos kokybė ir galingumas, o ne kaina. Tai didelis skirtumas, lyginant su ankstesniaisiais metais. Šiandien vidutinė planšetės kaina svyruoja nuo 190 iki 300 eurų“, - sakė „Elektromarkt“ komercijos vadovas.

Telefonų madas padiktuos Barselona

Nors vis didesnius ekranus turintys išmanieji telefonai sudavė skaudų smūgį planšečių gamintojams, tačiau visos telefonų rinkos jie kol kas nemonopolizavo. Pasak V.Tarasevičiaus, dalis lietuvių vis dar jaučia poreikį turėti ir išmaniųjų telefonų pirmtaką – mygtukinį telefoną.

„2016 m.  parduotų telefonų vertė ūgtelėjo 30 proc. Sausį telefonų rinkos augimas pasiekė 20 proc. Pastebime, kad, viena vertus, žmonės vis rečiau perka pigiausius telefonus, tačiau rinkos flagmanų produkcija dar įperkama ne visiems. Dėl to pastaruoju metu savo pozicijas stiprina vidutinės kainos prekių ženklai – „Huawei“, „Samsung“ ir pan. Žinoma, toks prekės ženklas kaip „iPhone“ taip pat nemiršta“, - kalbėjo V.Tarasevičius, pažymėjęs, jog  „Elektromarkt“ pirkėjų labiausiai pamėgti išmanieji telefonai yra 250 – 350 eurų kainų kategorijoje. 

V.Tarasevičius siūlė nepamiršti, kad mobiliųjų telefonų mados kinta nuolatos, o jas diktuoja didelio masto technologijų parodos, todėl čia pokyčiai neišvengiami.

„Su nekantrumu laukiame vasario pabaigoje – kovo pradžioje Barselonoje vyksiančios „Mobile World Congress“ parodos, kuri ir padiktuos, kurie telefonai bus perkami ateinančiais metais“, - tikino „Elektromarkt“ komercijos vadovas.

Šaltinis: Pranešimas spaudai
Kopijuoti, platinti, skelbti bet kokią portalo News.lt informaciją be raštiško redakcijos sutikimo draudžiama.

facebook komentarai

Naujas komentaras

     

 


Captcha
 

Populiariausi straipsniai

Lietuvoje informacinių ir ryšio technologijų plėtra išlieka stabili

Tarptautinės telekomunikacijų sąjungos duomenimis, Lietuva užima 41 vietą pagal informacinių ir ryšio technologijų plėtrą šalyje. skaityti »

Lapkričio 21 d.– Pasaulinė televizijos diena

Pirmoji televizija atsirado dar 1884 m., o kaip ji pasikeitė iki šiol? skaityti »

Vilnius pateko į klestinčių išmaniųjų miestų 100-uką

Švedų IT bendrovė „Easypark“ ištyrė 500 pasaulio miestų, iš kurių atrinko 100, atitinkančių aukštą technologinį lygį pagal žmogaus potencialo plėtros indeksą. skaityti »

Po sunkių traumų ligoniams atsigauti padeda ir virtuali realybė

Virtualiosios realybės technologija nebėra inovacija, skirta vien tik pramogauti, ją įvertino ir medikai. skaityti »

Kas sukūrė pirmąją kompiuterio programą?

Pirmoji programuotoja gyveno laikais, kai kompiuteriai dar net neegzistavo skaityti »

JAV kuriamas dronas, kuris įvykdęs užduotį tiesiog išnyksta

JAV kuriamas dronas, kuris po užduoties įvykdymo tiesiog išnyksta - mokslinei fantastikai prilyginami reikalavimai buvo išpildyti skaityti »

5 neįtikėtinos inovacijos, greitai tapsiančios mums prieinama realybe

Naujausi technologijų gamintojų išradimai kuriami siekiant ne tik palengvinti žmonių kasdienybę, bet ir praturtinti jų gyvenimus. skaityti »

Holografinis kompiuteris „Microsoft HoloLens“ atkeliavo į Lietuvos rinką

Holografinis kompiuteris „Microsoft HoloLens“ nuo šiol tapo prieinamas dar 29 naujose šalyse. Inovatyviu technologiniu įrenginiu nuo šiol galės džiaugtis ir lietuviai. skaityti »

Ar žinote, kam dar naudojamas šviesolaidinis kabelis?

Šiais laikais išgirdęs žodį „šviesolaidis“ arba „optinis kabelis“ iš karto pagalvoji apie internetą. Tačiau, pasirodo, šviesolaidinis kabelis naudojamas ne tik interneto ryšiui užtikrinti. skaityti »

Lietuviai kurs sistemą, užkertančią neteisėtus ir kenkėjiškus bepiločių orlaivių veiksmus

Nepaisant spartaus plėtros tempo, dronai vis dar laikoma nauja technologija, todėl Europos Sąjungos mastu bepiločių orlaivių naudojimas iki šiol nėra vieningai reglamentuotas. skaityti »