Per pastaruosius trejus metus inovacijas Lietuvoje diegė daugiau nei pusė, t.y. 53 proc. įmonių.  Dažniausiai jos buvo diegiamos didesnėse įmonėse bei gamybos, pramonės ir technologijų srityse. Apie 49 proc. įmonių planuoja ir toliau diegti inovacijas ateityje. Per ateinančius trejus metus investicijos į inovacijas numatomai augs, daugės investuojančių daugiau nei 10 000 eurų.  

Apie Sumanios specializacijos strategiją, pagal kurią Lietuva skiria investicijas moksliniams tyrimas ir inovacijoms, žino 13 proc. įmonių Lietuvoje, tačiau savo veiklą į Sumanios specializacijos prioritetines kryptis kol kas orientuoja tik 5 proc. įmonių.  Tokią situaciją atskleidė Mokslo, inovacijų ir technologijų agentūros (MITA) inicijuotas reprezentatyvus tyrimas apie įmonių inovacinę veiklą.

„Iš vienos pusės tyrimo rezultatai džiugina dėl pozityvių tendencijų, nes įmonės planuoja investuoti vis didesnes sumas į mokslinių tyrimų ir inovacijų veiklą, jaučia nuolatinį spaudimą rinkoje tobulėti, kurti bei diegti naujoves.  Kita vertus, verslui būtina aktyviau domėtis galimybėmis gauti finansavimą iš valstybės ir orientuoti savo veiklą pagal Sumanios  specializacijos strategiją.  Tai akivaizdus signalas, kad kol kas apie tai nepakankamai kalbama viešojoje erdvėje ir reikia įmonėms aiškinti apie Sumanios specializacijos strategijos prioritetines kryptis“, – komentavo Kęstutis Šetkus, MITA direktorius.

Įveikti barjerus inovacijoms diegti padės orientacija į Sumanią specializaciją

Su barjerais kuriant ir įgyvendinant inovacijas susiduria net 49 proc. įmonių Lietuvoje. Dažniausiai tai išorinio ar vidinio finansavimo trūkumas (62 proc.), talentingų darbuotojų trūkumas (40 proc.), veiksniai susiję su politine/ekonomine situacija Lietuvoje (38 proc.).

Siekiantiems gauti ES investicijų, projekto atitikimas vienai iš šešių patvirtintų Sumanios specializacijos prioritetinių krypčių šiuo metu yra būtinas kriterijus, jeigu norima gauti finansavimą mokslinių tyrimų, eksperimentinės plėtros ir inovacijų  (MTEPI) veiklai vykdyti.

„Verslui įveikti barjerus inovacijoms kurti ir diegti padės aktyvi išorinių finansavimo šaltinių paieška ir orientaciją į Sumanią specializaciją. Raginčiau pasinaudoti ES investicijomis, nes mokslinių tyrimų ir inovacijų veiklos yra rizikingos ir brangios įmonei vystyti vien tik savo pajėgomis“,  – teigia K. Šetkus.

Inovacijų kūrimo motyvacija: rinkos spaudimas, naujos idėjos ir galimybių paieška

MITA inicijuotas tyrimas atskleidė keletą priežasčių, kurios lemia inovacijų kūrimo motyvaciją įmonėje. Dažniausiai inovacijos vystomos dėl jaučiamo rinkoje spaudimo tobulėti (57 proc.), jos gimsta pačiose įmonėse spontaniškai (31 proc.), inovacijų sprendimų ieškoma, kai atsiranda nauji įstatyminiai, reguliaciniai reikalavimai (27 proc.), idėjos vystomos atsiradus galimybei dalyvauti inovacijų ir MTEP skatinimo priemonėse (26 proc.).

Per pastaruosius tris metus įmonės daugiausiai diegė technologines (49 proc.), paslaugų (38 proc.), produkto (33 proc.), klientų/vartotojų aptarnavimo (31 proc.), sistemų ir procesų (29 proc.) inovacijas.  Ne itin populiarios Lietuvoje yra tiekimo grandinės ir logistikos (17 proc.) bei verslo modelio inovacijos (16 proc.). Daugiausiai įdiegtų inovacijų yra susijusių su informacinėmis technologijomis ar programinės įrangos atnaujinimu (26 proc.), naujų paslaugų ar produktų kūrimu (23 proc.), įrangos ir aparatūros atnaujinimu (23 proc.). Planuojama, kad ateityje išliks panašios tendencijos.

Investicijas į inovacijas planuoja ir regionai

Tyrimas atskleidė, kad trečdalis inovacijas diegusių įmonių investavo iki 5 tūkst. eurų, dar 36 proc. nuo 5 iki 50 tūkst. eurų, o 16 proc. daugiau nei 50 tūkst. eurų. Per ateinančius trejus metus investicijos į inovacijas numatomai augs, daugės investuojančių didesnes nei 10 tūkst. eurų sumas.

Planuojamos inovacijos ne tik didžiausiuose Vilniaus (58 proc.) ir Kauno (54 proc.) regionuose. Aktyviai diegti inovacijas planuoja ir įmonės Tauragės (58 proc.), Klaipėdos (46 proc.), Šiaulių (45 proc.), Panevėžio (45 proc.), Marijampolės (38 proc.), Utenos (36 proc.) apskrityse.

„Tyrimo rezultatai rodo augantį investicijų poreikį inovacinei veiklai vykdyti regionuose. Įmonėms regionuose yra aktualūs nedidelės apimties mokslinių tyrimų ir inovacijų projektai, kurie galėtų būti kaip pirmas žingsnis link intensyvesnio bendradarbiavimo su mokslo įstaigomis bei prisidėti prie regionų ekonominės plėtros. Valstybė turėtų skirti didesnį dėmesį regiono verslams ir jų inovatyvumui skatinti“, – teigė MITA direktorius K.Šetkus.