R.Dargis: Robotai leis žmonėms būti labiau žmogiškais

Publikuota: 2017 m. kovo 13 d. pirmadienis

Pasaulio miestuose jau gyvena daugiau žmonių nei kaimuose, sparčiai tobulėjančios technologijos keičia ne tik logistikos bei gamybos grandines, bet ir darbuotojus gamyklose. Mintimis apie tai, į ką jau dabar reikėtų atkreipti dėmesį kiekvienam darbo rinkos dalyviui, o ypač jaunam žmogui, dalinasi Lietuvos pramonininkų konfederacijos (LPK) prezidentas Robertas Dargis.

„Pasaulis sparčiai keičiasi ir miestietiškėja: 2009 metais įvyko lūžis, kai pasaulio gyventojų skaičius miestuose pasiekė 51 proc., žmonės ir toliau keliasi į miestus, šie didėja, auga ir megamiestai. Tuo pat metu vyksta reikšmingi technologiniai pokyčiai, ypač pramonėje, kurie verčia darbo rinkas visame pasaulyje susidurti su rimtais iššūkiais“, – sako R.Dargis.

Jo teigimu, jau vykstanti ketvirtoji pramonės revoliucija daro didžiulį poveikį visuomenei, valstybei, pasaulio vystymuisi. Technologijos – 3D spausdintuvai ir skaitytuvai – leidžia gaminti žymiai individualesnes prekes, greitai keisti produktų asortimentą. Gamyboje darbuotojus keičiantys robotai nepavargsta, tai leidžia įvykdyti didesnius užsakymus, gaminti daug tikslesnius produktus, kurių kokybė būna geresnė. Gamybos procesuose reikės vis mažiau žmonių, todėl daugeliui profesijų gresia išnykti.

„Jau dabar turime galvoti apie tai, kokia bus žmogaus vieta prie technologijų, ką žmonės darys. Istorija ir trys jau įvykusios pramonės revoliucijos rodo, kad žmonės darbo tikrai turės, tačiau išlieka neaišku, ar visi ir kaip pasikeis jų darbas. Juk kiekvieną kartą, atsiradus naujoms technologijoms, į visai kitą kokybės lygį pakeliamas ir pats žmogaus darbas. Seniau neįsivaizdavome žmonių, kurie prižiūri IT sistemas, kai dabar tokių specialistų įmonėse dirba ne po vieną. Auga ir reikalavimai jiems: šie žmonės turi užtikrinti ne tik efektyvų sistemų veikimą, bet ir saugumą“, – teigia LPK prezidentas.

Pokyčiai pasaulyje lemia ir žmogaus vietą darbo rinkoje: pasak R. Dargio, jau dabar matyti, kad rutininių darbų žmogui reikės atlikti mažiau, juos perims technologijos robotai, todėl žmogus darysis labiau žmogišku: „Nebeaišku, ką mokytis, nes niekas negali pasakyti ir garantuoti, kad tavo specialybė po 20 metų į priekį bus labai reikalinga. Aišku viena – žmonėms reikės būti žymiai lankstesniais, turėti puikius organizacinius gebėjimus, darniai dirbti komandoje. Ne tiek svarbios bus ir žinios, kurias šiandien turime, nes nuolat reikės mokytis iš naujo, o galimybės įgyti naujų žinių – tik plėsis“.

Deja, dabartinėje švietimo sistemoje pramonininkų vadovas pasigenda, kad jauni žmonės būtų mokomi naudotis įgytomis žiniomis. Mokytojas ir dėstytojas seniai nebėra vienintelis žinių šaltinis, todėl jų vaidmuo neišvengiamai keičiasi – svarbu tampa ne atiduoti vaikui tai, ką mokytojas žino, ir paprašyti teisingai pakartoti, o išmokyti jaunus žmones, kaip įgytas žinias panaudoti, kaip dirbti kolektyve, sutarti, lavinti jų kūrybiškumą.

Jis vardina ir kitus pagrindinius gebėjimus, kurių vis labiau reikia darbo rinkoje: gebėjimas spręsti problemas, kritiškas mąstymas, emocinis intelektas, patikimumas, mobilumas, tikslumas, derybiniai įgūdžiai, viešasis kalbėjimas. „Šie gebėjimai bus vis svarbesni, todėl į tai turime investuoti jau dabar, save tobulinti, galvodami, kas mūsų laukia ateityje“.

Norintiems kurti verslą, R. Dargis pataria atidžiai sekti pokyčius, stengtis matyti truputį plačiau ir toliau už horizonto: „Turite pirmi pastebėti, kaip keičiasi pasaulis, ką galima pasiūlyti naujo ar kitokio, ko kitas rinkoje dar nesugalvojo pasiūlyti. Jei tik galvosite apie pinigus, nieko gero nesukursite, nes pinigai užblokuoja smegenis. Versle svarbiausia yra idėjos, kurių pasaulyje dabar labai trūksta. Turite galvoti, ką aš galiu kitam sukurti tai, kas jam bus naudinga. Tik tuomet atsiskleidžia žmogaus vertė“.

Šaltinis: LPK
Kopijuoti, platinti, skelbti bet kokią portalo News.lt informaciją be raštiško redakcijos sutikimo draudžiama.

facebook komentarai

Naujas komentaras

     

 


Captcha
 

Lietuvoje informacinių ir ryšio technologijų plėtra išlieka stabili (170)

Tarptautinės telekomunikacijų sąjungos duomenimis, Lietuva užima 41 vietą pagal informacinių ir ryšio technologijų plėtrą šalyje. skaityti »

Lapkričio 21 d.– Pasaulinė televizijos diena

Pirmoji televizija atsirado dar 1884 m., o kaip ji pasikeitė iki šiol? skaityti »

Vilnius pateko į klestinčių išmaniųjų miestų 100-uką

Švedų IT bendrovė „Easypark“ ištyrė 500 pasaulio miestų, iš kurių atrinko 100, atitinkančių aukštą technologinį lygį pagal žmogaus potencialo plėtros indeksą. skaityti »

Po sunkių traumų ligoniams atsigauti padeda ir virtuali realybė (20)

Virtualiosios realybės technologija nebėra inovacija, skirta vien tik pramogauti, ją įvertino ir medikai. skaityti »

Kas sukūrė pirmąją kompiuterio programą?

Pirmoji programuotoja gyveno laikais, kai kompiuteriai dar net neegzistavo skaityti »

JAV kuriamas dronas, kuris įvykdęs užduotį tiesiog išnyksta

JAV kuriamas dronas, kuris po užduoties įvykdymo tiesiog išnyksta - mokslinei fantastikai prilyginami reikalavimai buvo išpildyti skaityti »

5 neįtikėtinos inovacijos, greitai tapsiančios mums prieinama realybe

Naujausi technologijų gamintojų išradimai kuriami siekiant ne tik palengvinti žmonių kasdienybę, bet ir praturtinti jų gyvenimus. skaityti »

Holografinis kompiuteris „Microsoft HoloLens“ atkeliavo į Lietuvos rinką

Holografinis kompiuteris „Microsoft HoloLens“ nuo šiol tapo prieinamas dar 29 naujose šalyse. Inovatyviu technologiniu įrenginiu nuo šiol galės džiaugtis ir lietuviai. skaityti »

Ar žinote, kam dar naudojamas šviesolaidinis kabelis?

Šiais laikais išgirdęs žodį „šviesolaidis“ arba „optinis kabelis“ iš karto pagalvoji apie internetą. Tačiau, pasirodo, šviesolaidinis kabelis naudojamas ne tik interneto ryšiui užtikrinti. skaityti »

Lietuviai kurs sistemą, užkertančią neteisėtus ir kenkėjiškus bepiločių orlaivių veiksmus

Nepaisant spartaus plėtros tempo, dronai vis dar laikoma nauja technologija, todėl Europos Sąjungos mastu bepiločių orlaivių naudojimas iki šiol nėra vieningai reglamentuotas. skaityti »