RRT skelbia išankstinius elektroninių ryšių rinkos 2015 m. III ketvirčio duomenis

Publikuota: 2015 m. lapkričio 25 d. trečiadienis

Lietuvos Respublikos ryšių reguliavimo tarnyba (RRT) skelbia išankstinius 2015 m. III ketvirčio elektroninių ryšių rinkos duomenis. Išankstiniais RRT duomenimis, 2015 m. III ketvirtį, palyginti su 2014 m. III ketvirčiu, elektroninių ryšių rinka (vertinant pagal pajamas iš viešojo fiksuotojo ryšio tinklo ir viešųjų fiksuotojo telefono ryšio paslaugų, viešojo judriojo ryšio tinklo ir viešųjų judriojo telefono ryšio paslaugų, interneto prieigos bei kitų duomenų perdavimo paslaugų, nenaudojamų fizinių šviesolaidinių ryšio linijų skaidulų, televizijos paslaugų, radijo ir televizijos programų siuntimo paslaugų teikimo bei elektroninių ryšių tinklų sujungimo veiklos) išaugo 4,5 proc. ir sudarė 158,3 mln. Eur. Palyginti su 2015 m. II ketvirčiu, elektroninių ryšių rinka išaugo 1,5 proc.

2015 m. III ketvirtį investicijos į elektroninių ryšių tinklo infrastruktūrą, palyginti su 2015 m. II ketvirčiu, išaugo 4 proc. ir sudarė 19,1 mln. Eur, palyginti su 2014 m. III ketvirčiu, jos sumažėjo 13 proc.

Per 2015 m. III ketvirtį interneto prieigos paslaugų abonentų, besinaudojančių plačiajuosčio ryšio technologijomis, skaičius išaugo 2 proc., o per metus – 6 proc., ir sudarė 1165 tūkst. Abonentų, besinaudojusių interneto prieiga viešaisiais judriojo ryšio tinklais naudojant kompiuterį, skaičius per ketvirtį išaugo 4 proc. ir sudarė 341 tūkst. Abonentų, kurie per 2015 m. III ketvirtį naudojosi viešuoju judriojo ryšio tinklu teikiamomis paketinio duomenų perdavimo paslaugomis (GPRS/EDGE, UMTS, UMTS HSDPA, LTE), skaičius sudarė 2175 tūkst. (2 proc. daugiau negu ankstesnį ketvirtį ir 7 proc. daugiau negu 2014 m. III ketvirtį), iš jų 439 tūkst. (20 proc.) pasinaudojo pažangesnės judriojo ryšio kartos technologija LTE. Per 2015 m. III ketvirtį abonentų, pasinaudojusių LTE paslauga, išaugo 42 proc., per metus – 9 kartus.

Abonentų, besinaudojusių plačiajuosčio interneto prieigos paslaugomis, teikiamomis fiksuotojo ryšio technologijomis, skaičius per ketvirtį augo 1 proc. ir 2015 m. III ketvirčio pabaigoje sudarė 824 tūkst.

Pajamos, gautos už mažmeninių plačiajuosčio interneto prieigos paslaugų teikimą 2015 m. III ketvirtį, palyginti su 2015 m. II ketvirčiu, išaugo 2 proc. ir sudarė 29,2 mln. Eur, įskaitant 5,4 mln. Eur pajamų, gautų iš abonentų, prisijungusių prie interneto viešaisiais judriojo ryšio tinklais.

2015 m. III ketvirtį, palyginti su 2015 m. II ketvirčiu, beveik nepakito (išaugo 0,04 proc.) abonentų, kurie naudojasi mokamos televizijos paslaugomis, skaičius ‒ jis ketvirčio pabaigoje sudarė 719 tūkst. Šį skaičių sudarė 401 tūkst. abonentų, kurie naudojasi televizijos paslaugomis kabelinės televizijos tinklais, 13 tūkst. – mikrobangų daugiakanalės televizijos (MDTV) tinklais, 168 tūkst. – televizijos, teikiamos naudojant IP technologijas (IPTV), 51 tūkst. – skaitmeninės antžeminės televizijos (DVB-T) ir 86 tūkst. – palydovinės televizijos tinklais. Per metus bendras mokamos televizijos abonentų skaičius išaugo 0,01 proc. Pajamos, gautos už mokamos televizijos paslaugų teikimą per 2015 m. III ketvirtį, palyginti su 2015 m. II ketvirčiu, sumažėjo 0,5 proc. ir sudarė 15,0 mln. Eur.

Viešųjų judriojo telefono ryšio paslaugų aktyvių abonentų (t. y. naudojamų aktyvių SIM kortelių) skaičius per 2015 m. III ketvirtį išaugo 1,2 proc. ir buvo 4,24 mln. 1,71 mln. abonentų, arba 40 proc. visų aktyvių viešųjų judriojo telefono ryšio paslaugų abonentų, naudojosi išankstinio mokėjimo paslauga.

Abonentų, kurie naudojasi UMTS (trečiosios kartos viešojo judriojo ryšio tinklo) paslaugomis, skaičius išaugo 10 proc. ir sudarė 2 858 tūkst. (67 proc. bendro aktyvių judriojo telefono ryšio abonentų skaičiaus). Pajamos, gautos už viešojo judriojo ryšio tinklo ir (arba) viešųjų judriojo telefono ryšio paslaugų teikimą, 2015 m. III ketvirtį, palyginti su 2015 m. II ketvirčiu, išaugo 3,5 proc. ir sudarė 58,5 mln. Eur, iš jų 1,0 mln. Eur (1,8 proc.) sudarė paslaugų teikėjų, neturinčių savo tinklo, pajamos (palyginti su ankstesniu ketvirčiu, jos išaugo 4,4 proc.). Į šias pajamas neįeina pajamos, gautos už tinklų sujungimą, bei pajamos, gautos už interneto prieigos paslaugų teikimą judriojo ryšio tinklu naudojant kompiuterį.

2015 m. III ketvirtį, palyginti su 2015 m. II ketvirčiu, sumažėjo 2 proc. ir sudarė 2 113 mln. min. Palyginti su 2014 m. III ketvirčiu, per 2015 m. III ketvirtį pokalbių, inicijuotų viešuosiuose judriojo ryšio operatorių tinkluose, trukmė išaugo 1,5 proc. Palyginti su 2015 m. II ketvirčiu, išsiunčiamų SMS žinučių skaičius sumažėjo 8 proc. iki 1 507 mln. SMS, o išsiunčiamų vaizdo žinučių (MMS) skaičius sumažėjo 4 proc. iki 1,9 mln. MMS. Palyginti su 2014 m. III ketvirčiu, išsiųstų SMS skaičius sumažėjo 12 proc., išsiųstų MMS skaičius išaugo 14 proc. Viešaisiais judriojo ryšio tinklais teikiamų paketinio duomenų perdavimo paslaugų vartojimas (išsiųstų ir priimtų duomenų kiekis) 2015 m. III ketvirtį sudarė 8827 TB, ir, palyginti su 2015 m. II ketvirčiu, išaugo 24 proc., o palyginti su 2014 m. III ketvirčiu, išaugo net 67 proc.

Palyginti su 2015 m. II ketvirčiu, viešųjų fiksuotojo telefono ryšio paslaugų abonentų skaičius sumažėjo 1 proc. ir sudarė 562 tūkst. Bendros pajamos iš viešųjų fiksuotojo ryšio tinklų, naudojamų viešosioms fiksuotojo telefono ryšio paslaugoms teikti, ir (arba) viešųjų fiksuotojo telefono ryšio paslaugų teikimo, gautos per 2015 m. III ketvirtį, sumažėjo 2 proc. ir sudarė 11,9 mln. Eur. Pokalbių, inicijuotų viešuosiuose fiksuotojo ryšio tinkluose, trukmė per 2015 m. III ketvirtį, palyginti su 2015 m. II ketvirčiu, sumažėjo 8 proc. ir sudarė 200 mln. min.

Per 2015 m. III ketvirtį buvo perkelta 21,7 tūkst. judriojo ryšio numerių ir tai buvo 8,6 proc. mažiau negu per 2015 m. II ketvirtį. Per 2015 m. II ketvirtį buvo perkelta 1,4 tūkst. fiksuotojo telefono ryšio numerių ir tai buvo 0,6 proc. mažiau negu per 2015 m. II ketvirtį.

Per 2015 m. III ketvirtį Lietuvos judriojo telefono ryšio operatoriai užregistravo 28 GSM/DCS judriojo radijo ryšio bazines stotis, 65 UMTS bazines stotis ir 144 LTE bazines stotis. Įskaitant naujas stotis, 2015 m. rugsėjo 30 d. buvo užregistruota 4170 GSM/DCS judriojo radijo ryšio bazinių stočių, 3639 UMTS bazinės stotys ir 1844 LTE bazinės stotys. Per metus GSM/DSC judriojo radijo ryšio bazinių stočių skaičius išaugo 9,7 proc., UMTS bazinių stočių skaičius – 18,3 proc., LTE bazinių stočių – beveik 2 kartus.

Galutinius 2015 m. trečiojo ketvirčio elektroninių ryšių rinkos duomenis RRT paskelbs gruodžio mėnesio antroje pusėje.

Šaltinis: pranešimas spaudai
Kopijuoti, platinti, skelbti bet kokią portalo News.lt informaciją be raštiško redakcijos sutikimo draudžiama.

facebook komentarai

Naujas komentaras


Captcha

Lietuvoje informacinių ir ryšio technologijų plėtra išlieka stabili (170)

Tarptautinės telekomunikacijų sąjungos duomenimis, Lietuva užima 41 vietą pagal informacinių ir ryšio technologijų plėtrą šalyje. skaityti »

Lapkričio 21 d.– Pasaulinė televizijos diena

Pirmoji televizija atsirado dar 1884 m., o kaip ji pasikeitė iki šiol? skaityti »

Vilnius pateko į klestinčių išmaniųjų miestų 100-uką

Švedų IT bendrovė „Easypark“ ištyrė 500 pasaulio miestų, iš kurių atrinko 100, atitinkančių aukštą technologinį lygį pagal žmogaus potencialo plėtros indeksą. skaityti »

Po sunkių traumų ligoniams atsigauti padeda ir virtuali realybė (20)

Virtualiosios realybės technologija nebėra inovacija, skirta vien tik pramogauti, ją įvertino ir medikai. skaityti »

Kas sukūrė pirmąją kompiuterio programą?

Pirmoji programuotoja gyveno laikais, kai kompiuteriai dar net neegzistavo skaityti »

JAV kuriamas dronas, kuris įvykdęs užduotį tiesiog išnyksta

JAV kuriamas dronas, kuris po užduoties įvykdymo tiesiog išnyksta - mokslinei fantastikai prilyginami reikalavimai buvo išpildyti skaityti »

5 neįtikėtinos inovacijos, greitai tapsiančios mums prieinama realybe

Naujausi technologijų gamintojų išradimai kuriami siekiant ne tik palengvinti žmonių kasdienybę, bet ir praturtinti jų gyvenimus. skaityti »

Holografinis kompiuteris „Microsoft HoloLens“ atkeliavo į Lietuvos rinką

Holografinis kompiuteris „Microsoft HoloLens“ nuo šiol tapo prieinamas dar 29 naujose šalyse. Inovatyviu technologiniu įrenginiu nuo šiol galės džiaugtis ir lietuviai. skaityti »

Ar žinote, kam dar naudojamas šviesolaidinis kabelis?

Šiais laikais išgirdęs žodį „šviesolaidis“ arba „optinis kabelis“ iš karto pagalvoji apie internetą. Tačiau, pasirodo, šviesolaidinis kabelis naudojamas ne tik interneto ryšiui užtikrinti. skaityti »

Lietuviai kurs sistemą, užkertančią neteisėtus ir kenkėjiškus bepiločių orlaivių veiksmus

Nepaisant spartaus plėtros tempo, dronai vis dar laikoma nauja technologija, todėl Europos Sąjungos mastu bepiločių orlaivių naudojimas iki šiol nėra vieningai reglamentuotas. skaityti »