RRT skelbia išankstinius elektroninių ryšių rinkos 2016 m. II ketvirčio duomenis

Publikuota: 2016 m. rugpjūčio 26 d. penktadienis

Lietuvos Respublikos ryšių reguliavimo tarnyba (RRT) skelbia išankstinius 2016 m. antrojo ketvirčio elektroninių ryšių rinkos duomenis.

 

2016 m. II ketvirtį, palyginti su atitinkamu 2015 m. ketvirčiu, elektroninių ryšių rinka (vertinant pagal pajamas iš viešųjų elektroninių ryšių tinklų ir viešųjų elektroninių ryšių paslaugų) išaugo 3,1 proc. ir sudarė 160,8 mln. Eur, o palyginti su 2016 m. I ketvirčiu išliko stabili (išaugo 0,04 proc.).

 

Išankstiniais RRT duomenimis, 2016 m. II ketvirtį, investicijos į elektroninių ryšių tinklo infrastruktūrą, palyginti su 2015 m. II ketvirčiu, išaugo 18 proc., o palyginti su 2016 m. I ketvirčiu, sumažėjo 36 proc. ir sudarė 21,6 mln. Eur.

 

Per 2016 m. II ketvirtį interneto prieigos paslaugų abonentų, naudojančių plačiajuosčio ryšio technologijas, skaičius išaugo 1,5 proc., o per metus – 8 proc., ir sudarė 1230 tūkst. Abonentų, kuriems interneto prieiga buvo teikta viešaisiais judriojo ryšio tinklais, naudojant kompiuterį, skaičius per ketvirtį išaugo 4 proc. ir sudarė 383 tūkst. Aktyvių SIM kortelių, kurių naudotojams 2016 m. II ketvirtį viešuoju judriojo ryšio tinklu buvo teiktos paketinio duomenų perdavimo paslaugos (GPRS/EDGE, UMTS, UMTS HSDPA, LTE), skaičius sudarė 2233 tūkst. (2 proc. daugiau negu 2016 m. I ketvirtį ir 5 proc. daugiau negu 2015 m. II ketvirtį), iš  jų 829 tūkst., t. y. 37 proc., kurių naudotojams paslaugos buvo teiktos taikant spartesnės judriojo ryšio kartos (LTE) technologiją. Per 2016 m. II ketvirtį aktyvių SIM kortelių, kurios panaudotos LTE technologija grįstoms paslaugoms gauti, skaičius išaugo 22 proc., per metus šis skaičius padidėjo apie 3 kartus.

 

Abonentų, gavusių plačiajuosčio interneto prieigos paslaugas fiksuotuoju ryšiu, skaičius per ketvirtį augo 0,5 proc., o per metus – 4 proc., ir 2016 m. II ketvirčio pabaigoje sudarė 846 tūkst.

 

Pajamos, gautos už mažmeninių plačiajuosčio interneto prieigos paslaugų teikimą 2016 m. II ketvirtį, palyginti su 2016 m. I ketvirčiu, išaugo 1 proc. ir sudarė 31,1 mln. Eur, įskaitant 6,2 mln. Eur pajamų, gautų iš abonentų, prisijungusių prie interneto viešaisiais judriojo ryšio tinklais.

 

Aktyvių SIM kortelių, kurių naudotojams teikiamos viešosios judriojo telefono ryšio paslaugos, skaičius per 2016 m. II ketvirtį išaugo 1 proc., per metus – beveik nepakito (sumažėjo 0,04 proc.) ir buvo 4,18 mln. 1,56 mln. arba 37 proc. visų aktyvių SIM kortelių buvo naudojama išankstinio mokėjimo paslaugoms gauti.

 

Pajamos, gautos už viešojo judriojo ryšio tinklo ir (arba) viešųjų judriojo telefono ryšio paslaugų teikimą, 2016 m. II ketvirtį, palyginti su 2016 m. I ketvirčiu, išaugo 2,4 proc. ir sudarė 59,7 mln. Eur. Iš jų 1,4 mln. Eur (2,4 proc.) sudarė paslaugų teikėjų, neteikiančių savo tinklo, pajamos už viešųjų judriojo telefono ryšio paslaugų teikimą (palyginti su ankstesniu ketvirčiu, jos išaugo 10 proc.). Į nurodytas pajamas neįeina pajamos, gautos už tinklų sujungimo paslaugas, bei pajamos, gautos už interneto prieigos paslaugų teikimą judriojo ryšio tinklu, naudojant kompiuterį.

 

Pokalbių, inicijuotų viešuosiuose judriojo ryšio operatorių tinkluose, trukmė per 2016 m. II ketvirtį, palyginti su 2016 m. I ketvirčiu, išaugo 2 proc. ir sudarė 2 173 mln. min. Palyginti su 2015 m. II ketvirčiu, per 2016 m. II ketvirtį pokalbių, inicijuotų viešuosiuose judriojo ryšio operatorių tinkluose, trukmė išaugo 1 proc. Palyginti su 2016 m. I ketvirčiu, 2016 m. II ketvirtį išsiunčiamų tekstinių žinučių (SMS) skaičius sumažėjo 5 proc. iki 1 349 mln. SMS, o išsiunčiamų vaizdo žinučių (MMS) skaičius išaugo 3 proc. iki 2,3 mln. MMS. Palyginti su 2015 m. II ketvirčiu, išsiųstų SMS skaičius sumažėjo 18 proc., o išsiųstų MMS skaičius išaugo 15 proc. Viešaisiais judriojo ryšio tinklais teikiamų paketinio duomenų perdavimo paslaugų vartojimas (išsiųstų ir priimtų duomenų kiekis) 2016 m. II ketvirtį sudarė 14,2 tūkst. TB, ir, palyginti su 2016 m. I ketvirčiu, išaugo 15 proc., o, palyginti su 2015 m. II ketvirčiu, išaugo apie 2 kartus.

 

Palyginti su 2016 m. I ketvirčiu, viešųjų fiksuotojo telefono ryšio paslaugų abonentų skaičius sumažėjo 1 proc. ir sudarė 548 tūkst. Bendros pajamos, gautos už viešųjų fiksuotojo ryšio tinklų, naudojamų viešosioms fiksuotojo telefono ryšio paslaugoms teikti, ir (arba) viešųjų fiksuotojo telefono ryšio paslaugų teikimą, per 2016 m. II ketvirtį sumažėjo 2 proc. ir sudarė 11,3 mln. Eur. Pokalbių, inicijuotų viešuosiuose fiksuotojo ryšio tinkluose, trukmė per 2016 m. II ketvirtį, palyginti su 2016 m. I ketvirčiu, sumažėjo 10 proc. ir sudarė 199 mln. min.

 

Per 2016 m. II ketvirtį Lietuvos judriojo telefono ryšio operatoriai užregistravo 26 GSM/DCS judriojo radijo ryšio bazines stotis, 89 UMTS bazines stotis  ir 330 LTE bazinių stočių. Įskaitant naujas stotis, 2016 m. birželio 30 d. buvo užregistruota 4338 GSM/DCS judriojo radijo ryšio bazinės stotys, 3881 UMTS bazinė stotis ir 3004 LTE bazinės stotys. Per metus GSM/DSC judriojo radijo ryšio bazinių stočių skaičius išaugo 4,7 proc., UMTS bazinių stočių skaičius – 8,6 proc., LTE bazinių stočių skaičius – net 76,7 proc.

 

 2016 m. II ketvirtį, palyginti su 2016 m. I ketvirčiu, 1 proc. sumažėjo abonentų, kurie naudojasi mokamos televizijos paslaugomis, skaičius, ir ketvirčio pabaigoje sudarė 713 tūkst. Šį skaičių sudarė 386 tūkst. abonentų, kurie naudojasi televizijos paslaugomis kabelinės televizijos tinklais, 12 tūkst. – mikrobangų daugiakanalės (MDTV) tinklais, 193 tūkst. – televizijos, naudojant IP technologijas (IPTV), 45 tūkst. – skaitmeninės antžeminės televizijos (DVB-T) ir 77 tūkst. – palydovinės televizijos tinklais. Pajamos, gautos už mokamos televizijos paslaugų teikimą per 2016 m. II ketvirtį, palyginti su 2016 m. I ketvirčiu, išaugo 1 proc. ir sudarė 15,9 mln. EUR.

Galutinius 2016 m. antrojo ketvirčio elektroninių ryšių rinkos duomenis RRT paskelbs rugsėjo mėnesio antroje pusėje.

Šaltinis: pranešimas spaudai
Kopijuoti, platinti, skelbti bet kokią portalo News.lt informaciją be raštiško redakcijos sutikimo draudžiama.

facebook komentarai

Naujas komentaras

     

 


Captcha
 

Populiariausi straipsniai

Lietuvoje informacinių ir ryšio technologijų plėtra išlieka stabili

Tarptautinės telekomunikacijų sąjungos duomenimis, Lietuva užima 41 vietą pagal informacinių ir ryšio technologijų plėtrą šalyje. skaityti »

Lapkričio 21 d.– Pasaulinė televizijos diena

Pirmoji televizija atsirado dar 1884 m., o kaip ji pasikeitė iki šiol? skaityti »

Vilnius pateko į klestinčių išmaniųjų miestų 100-uką

Švedų IT bendrovė „Easypark“ ištyrė 500 pasaulio miestų, iš kurių atrinko 100, atitinkančių aukštą technologinį lygį pagal žmogaus potencialo plėtros indeksą. skaityti »

Po sunkių traumų ligoniams atsigauti padeda ir virtuali realybė

Virtualiosios realybės technologija nebėra inovacija, skirta vien tik pramogauti, ją įvertino ir medikai. skaityti »

Kas sukūrė pirmąją kompiuterio programą?

Pirmoji programuotoja gyveno laikais, kai kompiuteriai dar net neegzistavo skaityti »

JAV kuriamas dronas, kuris įvykdęs užduotį tiesiog išnyksta

JAV kuriamas dronas, kuris po užduoties įvykdymo tiesiog išnyksta - mokslinei fantastikai prilyginami reikalavimai buvo išpildyti skaityti »

5 neįtikėtinos inovacijos, greitai tapsiančios mums prieinama realybe

Naujausi technologijų gamintojų išradimai kuriami siekiant ne tik palengvinti žmonių kasdienybę, bet ir praturtinti jų gyvenimus. skaityti »

Holografinis kompiuteris „Microsoft HoloLens“ atkeliavo į Lietuvos rinką

Holografinis kompiuteris „Microsoft HoloLens“ nuo šiol tapo prieinamas dar 29 naujose šalyse. Inovatyviu technologiniu įrenginiu nuo šiol galės džiaugtis ir lietuviai. skaityti »

Ar žinote, kam dar naudojamas šviesolaidinis kabelis?

Šiais laikais išgirdęs žodį „šviesolaidis“ arba „optinis kabelis“ iš karto pagalvoji apie internetą. Tačiau, pasirodo, šviesolaidinis kabelis naudojamas ne tik interneto ryšiui užtikrinti. skaityti »

Lietuviai kurs sistemą, užkertančią neteisėtus ir kenkėjiškus bepiločių orlaivių veiksmus

Nepaisant spartaus plėtros tempo, dronai vis dar laikoma nauja technologija, todėl Europos Sąjungos mastu bepiločių orlaivių naudojimas iki šiol nėra vieningai reglamentuotas. skaityti »