Robotizacija kurs naujas darbo vietas

Publikuota: 2017 m. liepos 25 d. antradienis

Pramonė neišvengiamai turi pereiti prie robotizacijos tam, kad būtų didinamas darbų efektyvumas, atliekamų užduočių tikslumas ir užtikrinamas saugumas. Taip tikina ekspertai ir priduria, kad robotų kuriama ekonominė nauda – akivaizdi. Kol Lietuva prie robotizacijos dar eina mažais žingsneliais, Europos sandėliuose jau važinėja krautuvai, savo funkcijas galintys atlikti visiškai savarankiškai.

„Šiuo metu jau gaminami tokie krautuvai, kurie dirba autonomiškai, be žmogaus pagalbos. Dažniausiai jie pakeičia darbuotojus atliekant tokias užduotis, kurios yra monotoniškos ir pasikartojančios, tačiau privalo būti atliktos. Būtent dėl tokių darbų pramonės investicija į robotizaciją labai greitai atsiperka“, – tikina Gedvidas Belickas, krovos technika prekiaujančios įmonės „Alwark“ direktorius.

Kaip menas mato robotus?

Pasak G. Belicko, industrinė robotizacija yra daugelio įmonių prioritetas jau šiandien, o ateityje tai taps visų mūsų kasdienybe. Kol pramonės atstovai skaičiuoja būsimas investicijas bei svarsto, kaip monotoniškus darbus perleisti robotams, meno pasaulyje taip pat bandoma įsivaizduoti, kaip mus supantis pasaulis atrodys po 10 ar 20 metų.

Šiuolaikinio meno centre buvo eksponuojami robotizuoti „Linde“ krautuvai ir iš jų sukurta instaliacija.

Robotizacija kurs darbo vietas

Anot G. Belicko, dėl vis dažniau pasigirstančių nuogąstavimų, kad robotai ateityje atims darbą iš žmonių, jaudintis neverta.

„Žmonės savo potencialą galės išnaudoti aukštesnę pridėtinę vertę kuriantiems darbams, o  robotizacija leis tai padaryti – juk robotų aptarnavimui, priežiūrai ir remontui bus reikalingi kvalifikuoti darbuotojai. Todėl galime sakyti, kad toks pramonės pasikeitimas kaip tik kurs kvalifikuotas darbo vietas“, – sako „Alwark“ vadovas.

Jam pritaria ir Robertas Urbanavičius, Vilniaus Gedimino technikos universiteto (VGTU) Mechanikos inžinerijos katedros docentas, teigiantis, kad dėl robotizacijos darbo rinka neišvengiamai mutuos.

„Darbuotojai tiesiog privalės persikvalifikuoti. Jiems reikės išmokti gaminti, remontuoti ir prižiūrėti robotus. Todėl tas teiginys, kad robotai atims darbo vietas iš žmonių, yra visiškai neteisingas“, – sako R. Urbanavičius.

Daug daugiau darbo valandų

Anot VGTU docento, šiuolaikinis robotas gali nepavargdamas dirbti daug daugiau valandų nei žmogus – tai vienas iš pagrindinių robotizacijos privalumų.

„Robotai gali dirbti ilgai, nuobodžiai ir sąžiningai, nes jie juk neserga, neatostogauja, nestreikuoja ir nepavargsta. Jei sugenda, jie gali būti nesunkiai sutaisomi ir prikeliami naujam gyvenimui. Dėl šių priežasčių pramonė dabar labai rimtai orientuojasi į robotiką“, – teigia R. Urbanavičius.

Viena iš užduočių – užtikrinti saugumą

Anot jo, robotizacija smarkiai prisideda ir prie saugumo užtikrinimo, ypač tokiose situacijose, kai žmogiškosios klaidos gali turėti nepataisomų padarinių.

„Tarkim, jei krautuvo vairuotojas yra blogos nuotaikos, jį blaško pašalinės mintys, per greitai važiuodamas jis gali kliudyti ne tik sandėlyje esančius krovinius, bet ir kitus darbuotojus. Tokiu atveju pasekmės gali būti labai liūdnos“, – sako R. Urbanavičius.

„Alwark“ direktorius G. Belickas tikina, kad viena iš sandėliuose dirbančių robotų užduočių – užtikrinti žmonių saugumą.

„Mūsų krautuvuose įmontuoti jutikliai ir specialios kameros, kurios, artėjant prie kliūties, sumažina krautuvų greitį. Jei priartėjama per daug – krautuvas visiškai sustabdomas. Taip pat greitis automatiškai sumažinamas posūkiuose ir tuo metu, kai važiuojama aukštai iškėlus krovinį. Taip robotizuota technika leidžia išvengti grėsmių, galinčių atsirasti dėl žmogiškojo faktoriaus“, – tikina „Alwark“ vadovas.

Šaltinis: Pranešimas spaudai
Kopijuoti, platinti, skelbti bet kokią portalo News.lt informaciją be raštiško redakcijos sutikimo draudžiama.

facebook komentarai

Naujas komentaras

     

 


Captcha
 

Populiariausi straipsniai

Lietuvoje informacinių ir ryšio technologijų plėtra išlieka stabili

Tarptautinės telekomunikacijų sąjungos duomenimis, Lietuva užima 41 vietą pagal informacinių ir ryšio technologijų plėtrą šalyje. skaityti »

Lapkričio 21 d.– Pasaulinė televizijos diena

Pirmoji televizija atsirado dar 1884 m., o kaip ji pasikeitė iki šiol? skaityti »

Vilnius pateko į klestinčių išmaniųjų miestų 100-uką

Švedų IT bendrovė „Easypark“ ištyrė 500 pasaulio miestų, iš kurių atrinko 100, atitinkančių aukštą technologinį lygį pagal žmogaus potencialo plėtros indeksą. skaityti »

Po sunkių traumų ligoniams atsigauti padeda ir virtuali realybė

Virtualiosios realybės technologija nebėra inovacija, skirta vien tik pramogauti, ją įvertino ir medikai. skaityti »

Kas sukūrė pirmąją kompiuterio programą?

Pirmoji programuotoja gyveno laikais, kai kompiuteriai dar net neegzistavo skaityti »

JAV kuriamas dronas, kuris įvykdęs užduotį tiesiog išnyksta

JAV kuriamas dronas, kuris po užduoties įvykdymo tiesiog išnyksta - mokslinei fantastikai prilyginami reikalavimai buvo išpildyti skaityti »

5 neįtikėtinos inovacijos, greitai tapsiančios mums prieinama realybe

Naujausi technologijų gamintojų išradimai kuriami siekiant ne tik palengvinti žmonių kasdienybę, bet ir praturtinti jų gyvenimus. skaityti »

Holografinis kompiuteris „Microsoft HoloLens“ atkeliavo į Lietuvos rinką

Holografinis kompiuteris „Microsoft HoloLens“ nuo šiol tapo prieinamas dar 29 naujose šalyse. Inovatyviu technologiniu įrenginiu nuo šiol galės džiaugtis ir lietuviai. skaityti »

Ar žinote, kam dar naudojamas šviesolaidinis kabelis?

Šiais laikais išgirdęs žodį „šviesolaidis“ arba „optinis kabelis“ iš karto pagalvoji apie internetą. Tačiau, pasirodo, šviesolaidinis kabelis naudojamas ne tik interneto ryšiui užtikrinti. skaityti »

Lietuviai kurs sistemą, užkertančią neteisėtus ir kenkėjiškus bepiločių orlaivių veiksmus

Nepaisant spartaus plėtros tempo, dronai vis dar laikoma nauja technologija, todėl Europos Sąjungos mastu bepiločių orlaivių naudojimas iki šiol nėra vieningai reglamentuotas. skaityti »