Šiuolaikinė darbo vieta: Y kartai reikia pažangiausių technologijų

Publikuota: 2016 m. gruodžio 12 d. pirmadienis

Sparčiai tobulėjant technologijoms, keičiasi ir darbuotojų poreikiai – moderniausia įranga aprūpinta darbo vieta šiandien tampa neatsiejamu patrauklaus darbdavio atributu. Ypač tai aktualu su technologijomis užaugusiems Y kartos atstovams – tūkstantmečio vaikai ne tik turi unikalų požiūrį į darbą ir jaučia poreikį rasti pusiausvyrą tarp darbo bei asmeninio gyvenimo, bet ir sunkiai įsivaizduoja galimybę dirbti produktyviai be naujausių technologijų.

Tai atskleidė kompanijų „Dell“ ir „Intel“ 10-yje šalių atliktas tyrimas „Dell and Intel Future Workforce Study 2016“. Jo metu paaiškėjo, kad didelė dalis darbuotojų visame pasaulyje nėra patenkinti savo darbo vietos technologiniu aprūpinimu. Tyrimas taip pat atskleidė, kad:

  • daugiau nei 50 proc. darbuotojų tikisi per artimiausius 5 metus dirbti išmaniame biure;
  • daugiau nei 80 proc. Y kartos atstovų teigia, jog darbui naudojami technologiniai įrenginiai turės įtakos priimant sprendimą įsidarbinti konkrečioje darbovietėje;
  • pusė visų darbuotojų ir 3 iš 5 Y kartos atstovų tiki, jog artimiausioje ateityje technologijos išstums bendravimą akis į akį;
  • daugiau nei 60 proc. Y kartos atstovų tokias motyvacines priemones kaip stalo žaidimai ar nemokami užkandžiai iškeistų į galimybę naudotis naujausiomis technologijomis.

Namuose naudoja pažangesnes technologijas

Tyrimas, kurio metu buvo apklausta 4 tūkst. įvairaus dydžio kompanijų darbuotojų, atskleidžia, kad daugumos darbo vietų aprūpinimas šiuolaikinėmis technologijomis atsilieka nuo darbuotojų poreikių.

„Net 44 proc. darbuotojų visame pasaulyje mano, kad jų biurai iš esmės nėra pakankamai išmanūs, o daugiau nei pusė apklaustųjų tikisi dirbti „protinguose“ biuruose per artimiausius 5 metus. Prastas darbo vietos aprūpinimas įvairiomis technologinėmis naujovėmis ar lėtai veikiantys įrenginiai padidina laiko sąnaudas, apsunkina darbą ir neleidžia siekti didesnio produktyvumo“, – teigia „Dell“ namams skirtų produktų platinimo vadovas Baltijos šalims Karolis Navickas.

35 proc. visame pasaulyje apklaustų darbuotojų teigė, kad jų namuose naudojamos technologijos yra kur kas pažangesnės ir lenkia darbo vietoje naudojamą kompiuterinę bei kitą įrangą. Tik mažiau nei ketvirtadalis respondentų pareiškė, kad aprūpinimas šiuolaikinėmis technologijomis darbe yra geresnis nei namuose. Panašios tendencijos vyrauja tiek Europoje, tiek visame pasaulyje. Vokietijoje atotrūkis didžiausias – čia net 50 proc. darbuotojų teigė, kad jų namai aprūpinti pažangesnėmis technologijomis, tuo tarpu tik 19 proc. atsakė, jog situacija geresnė darbe. Tad akivaizdu, kad yra ryškus skirtumas tarp dabartinio ir potencialaus darbuotojų produktyvumo

Dėl modernesnių įrenginių yra linkę keisti darbą

Didelė dalis Y kartos darbuotojų pareiškė, kad galimybė naudotis šiuolaikinėmis technologijomis darbo vietoje palengvina darbo procesą ir pareigų atlikimą. Kai tokios galimybės nesuteikiamos, daugelis darbuotojų netgi yra linkę pakeisti darbą (Prancūzijoje tai pareiškė pusė visų šios amžiaus grupės apklaustųjų).

Darbo vietos technologinis aprūpinimas taip pat daro įtaką Y kartos atstovų sprendimui dirbti konkrečioje kompanijoje. Daugiau nei 80 proc. tūkstantmečio vaikų teigia, kad darbe naudojami technologiniai įrenginiai ateityje nulems darbovietės patrauklumą, t. y. turės įtakos priimant sprendimą ten įsidarbinti. Prancūzijoje taip teigusių šios amžiaus grupės atstovų buvo beveik 86 proc.

Daugiau nei 60 proc. Y kartos atstovų taip pat tvirtina, kad tokias motyvacines priemones kaip stalo žaidimai ar nemokami užkandžiai mielai iškeistų į galimybę naudotis naujausiomis technologijomis.

Nori virtualios realybės technologijų

Su virtualios realybės (VR) ir papildytosios realybės (PR) technologijomis susijusios inovacijos bei dirbtinis intelektas gali pradėti daryti įtaką darbo procesui greičiau, nei galvojame. Šių technologijų integravimas į darbo procesą greitu metu keis darbuotojų įpročius, o patys darbuotojai tikisi šias technologijas savo darbe naudoti jau netolimoje ateityje.

Nors Y karta yra didžiausi šio technologinio perversmo šalininkai, įdomu tai, kad ne tik jie tikisi spartaus minėtų technologijų integravimo į savo profesinį gyvenimą. Du trečdaliai (66 proc.) visų apklaustų darbuotojų norėtų naudoti VR/PR produktus savo darbe, o 46 proc. tiki, kad šios technologijos pagerins jų produktyvumą ir leis siekti geresnių asmeninių rezultatų.

„Virtualios ir papildytos realybės pagrindu vykstanti komunikacija gali daug tiksliau simuliuoti bendrą darbą su kolegomis, todėl tai ateityje gali pakeisti šiandien mums įprastą bendravimą akis į akį – taip mano ir pusė visų tyrime apklaustų darbuotojų ir 3 iš 5 Y kartos atstovų. Šiuolaikiniai darbuotojai taip pat tiki, kad šios technologijos gali padidinti ne tik biuruose, bet ir nuotoliniu būdu dirbančių žmonių produktyvumą. Nykstant riboms tarp įprastinio biuro ir darbo namų aplinkoje, itin svarbu užtikrinti nepertraukiamą bendravimą tiek su kolegomis, dirbančiais skirtingose vietose, tiek su klientais ar partneriais“, – sako K. Navickas.

Daugiau nei du trečdaliai (62 proc.) apklaustųjų taip pat mano, kad jų darbą ateityje palengvins dirbtinis intelektas. Pusė respondentų (50 proc.) tikisi, kad dėl dirbtinio intelekto galimybių padidės jų darbo našumas, o 30 proc. darbuotojų viliasi, kad dėl to pavyks automatizuoti sudėtingiausias ar atvirkščiai – lengviausias ir pasikartojančias užduotis.

„Nors darbuotojų, ir ypač Y kartos, darbo vietai keliami lūkesčiai ateityje bus dar didesni, kompanijoms pirmiausia teks įveikti iššūkius, su kuriais darbuotojai susiduria savo darbo vietoje šiandien, – teigia K. Navickas. – Viena pirmųjų užduočių – įdiegti technologijas, kurios puikiai veikia ir yra populiarios jau dabar. Taip pat labai svarbu suteikti galimybę naudotis technologijomis, kurios palengvintų tiek individualų, tiek kolektyvinį darbą, nepriklausomai, ar dirbama biure, ar nuotoliniu būdu.“

Šaltinis: pranešimas spaudai
Kopijuoti, platinti, skelbti bet kokią portalo News.lt informaciją be raštiško redakcijos sutikimo draudžiama.

facebook komentarai

Naujas komentaras


Captcha

Lietuvoje informacinių ir ryšio technologijų plėtra išlieka stabili (170)

Tarptautinės telekomunikacijų sąjungos duomenimis, Lietuva užima 41 vietą pagal informacinių ir ryšio technologijų plėtrą šalyje. skaityti »

Lapkričio 21 d.– Pasaulinė televizijos diena

Pirmoji televizija atsirado dar 1884 m., o kaip ji pasikeitė iki šiol? skaityti »

Vilnius pateko į klestinčių išmaniųjų miestų 100-uką

Švedų IT bendrovė „Easypark“ ištyrė 500 pasaulio miestų, iš kurių atrinko 100, atitinkančių aukštą technologinį lygį pagal žmogaus potencialo plėtros indeksą. skaityti »

Po sunkių traumų ligoniams atsigauti padeda ir virtuali realybė (20)

Virtualiosios realybės technologija nebėra inovacija, skirta vien tik pramogauti, ją įvertino ir medikai. skaityti »

Kas sukūrė pirmąją kompiuterio programą?

Pirmoji programuotoja gyveno laikais, kai kompiuteriai dar net neegzistavo skaityti »

JAV kuriamas dronas, kuris įvykdęs užduotį tiesiog išnyksta

JAV kuriamas dronas, kuris po užduoties įvykdymo tiesiog išnyksta - mokslinei fantastikai prilyginami reikalavimai buvo išpildyti skaityti »

5 neįtikėtinos inovacijos, greitai tapsiančios mums prieinama realybe

Naujausi technologijų gamintojų išradimai kuriami siekiant ne tik palengvinti žmonių kasdienybę, bet ir praturtinti jų gyvenimus. skaityti »

Holografinis kompiuteris „Microsoft HoloLens“ atkeliavo į Lietuvos rinką

Holografinis kompiuteris „Microsoft HoloLens“ nuo šiol tapo prieinamas dar 29 naujose šalyse. Inovatyviu technologiniu įrenginiu nuo šiol galės džiaugtis ir lietuviai. skaityti »

Ar žinote, kam dar naudojamas šviesolaidinis kabelis?

Šiais laikais išgirdęs žodį „šviesolaidis“ arba „optinis kabelis“ iš karto pagalvoji apie internetą. Tačiau, pasirodo, šviesolaidinis kabelis naudojamas ne tik interneto ryšiui užtikrinti. skaityti »

Lietuviai kurs sistemą, užkertančią neteisėtus ir kenkėjiškus bepiločių orlaivių veiksmus

Nepaisant spartaus plėtros tempo, dronai vis dar laikoma nauja technologija, todėl Europos Sąjungos mastu bepiločių orlaivių naudojimas iki šiol nėra vieningai reglamentuotas. skaityti »