Vilniuje bus pristatytas „Tesla Gigafactory“ gamykloje dirbantis robotas

Publikuota: 2017 m. balandžio 27 d. ketvirtadienis

Filmuose jau tapo įprasta ateities visuomenėje šalia žmonių matyti ir robotus. Šiandien jie iš tiesų ateina į darbo rinką. Tik neverta tikėtis to, ką esame įpratę matyti kine: naujausi robotai niekuo neprimena žmogaus, o ekspertai aiškina, jog ateitis, kurioje jie padaro visus mūsų darbus, yra veikiau tik graži fantazija.

Prie elektrinius automobilius gaminančioje kompanijoje „Tesla“ įdarbintų robotų „prisiliesti“, su jo galimybėmis susipažinti bei pajausti, kuo mokslinė fantastika skiriasi nuo tikro gyvenimo, visi norintieji galės parodų ir kongresų centre „Litexpo“ vyksiančioje jubiliejinėje, 25-ojoje gamybos, inovacijų ir inžinerinių sprendimų parodoje „Balttechnika“.

Technologijos tiesiai iš „Tesla Gigafactory“

Įmonės „KEMEK Engineering“ vadovas Saulius Kargaudas aiškina, jog ateitis, kurioje žmogų darbo vietoje pakeičia robotai, yra mažai bendro su tikrove turintis pramanas: „Filmuose rodomi humanoidiniai robotai yra tik graži idėja. Realią naudą šiandien atneša pramoniniai robotai, galintys daug efektyviau už žmogų atlikti mechanines užduotis bei padedantys mažinti sąnaudas“.

Jo teigimu, robotų klausimu publikos fantazija ir tikrosios naujovės gerokai prasilenkia. Su vienu tokių išradimų „Balttechnikos“ lankytojai bus supažindinti gyvai. „Tesla Gigafactory“ gamykloje dirbantis „OMRON Adept Lynx“ robotas yra vienas pažangiausių ir efektyviausių naujosios pramonės kartos išradimų. Tai savaeigiu režimu veikiantis transporteris, galintis su reikalingomis gamybinėmis medžiagomis ar dokumentais įveikti painius maršrutus. Fabrikuose jis atlieka dažnai pasikartojančius darbus, pavyzdžiui, keliones į medžiagų sandėlį ar pagalbą konvejerių funkcionavimui.

Nei savo išvaizda, nei veikimu „OMRON Adept Lynx“ robotas nepanašus į žmogų. Būtent tokie ir bus ateities pramoniniai robotai – didinantys našumą ir atliekantys pasikartojančias užduotis, tačiau kalbėti ir mąstyti jiems kol kas nėra poreikio.

„Gamyklose nuolat atsiranda problemos, kurias galima spręsti sudėtingiausiomis konvejerių linijomis, įdarbinant žmogų mechaniniam darbui arba tiesiog panaudojant robotą, kuris dirbs efektyviau ir kainuos mažiau. Tai visoms pusėms patraukli futuristinė alternatyva, palengvinanti žmonių darbą, bet jo neatstojanti“, – pasakoja Mokslo, inovacijų ir technologijų agentūros (MITA) 2016 m. už geriausią robotikos sprendimą versle apdovanotos įmonės vadovas S. Kargaudas.

Ateityje robotai, kol kas naudojami tik nedidelėje dalyje įmonių, turėtų perimti didelės kvalifikacijos nereikalaujančius darbus.

Ekspertų trūksta jau seniai

Į pramonę veržiantis vis naujesnėms technologijoms, kinta ir rinkoje reikalingų darbuotojų poreikis. Visiems kompiuteriniams mechanizmams būtina žmonių priežiūra, tad naujasis inžinierius tuo pačiu turės būti ir informatikas, suprantantis robotų veikimo principus. Tačiau kol kas norinčių tuo užsiimti tikrai nėra pertekliaus.

Lietuvos inžinerinės pramonės asociacijos „Linpra“ direktorius Gintaras Vilda pabrėžia, jog jau ne vienerius metus jaučiamas kvalifikuotų darbuotojų trūkumas net gerai apmokomose pozicijose.

„Susidomėjimas inžinerija auga, bet nepakankamai. Svarbus profesinis orientavimas, kurio sistema iki šiol nesutvarkyta. Šiandien reikalingi ne vien inžinieriai, bet ir kvalifikuoti darbininkiškų profesijų žmonės, o norint vystyti pramonę tuo pasirūpinti būtina“, - pasakoja G. Vilda.

Jo teigimu, profesinis mokymas Lietuvoje orientuojasi į paprasčiau paruošiamas ir lengviau išmokstamas programas, galiausiai nepasiūlančias darbo galimybių, tuo tarpu fiziką, matematiką ir informacines technologijas suprantančių žmonių poreikis jaučiamas nebe pirmus metus.

Vienaip ar kitaip, akivaizdu, jog rinka pasiruošusi pokyčiams. „Prieš šimtą metų dauguma žmonių dirbo gamyboje, gerokai mažiau paslaugų sektoriuje. Šiandien jau yra atvirkščiai. Ateityje robotas pakeis mažiau kvalifikuotus darbuotojus, bet sukurs paklausą geriau išsilavinusiems jų prižiūrėtojams. Tai sukels tokius pasikeitimus, jog galbūt netolimoje ateityje jauni žmonės mieliausiai studijuos būtent inžineriją“, - pasakoja S. Kargaudas.

Vidutinis kvalifikuoto inžinerijos pramonės darbuotojo užmokestis šiandien siekia bent 1000 eurų, o gali kilti ir iki 4000.

Technologinius pokyčius jaus vis labiau

Inžinerijos įmonės Lietuvoje yra sukūrę apie 31 tūkst. darbo vietų, o jų pardavimų pelnas kasmet viršija 3 mlrd. eurų. Lietuvoje ši industrija itin išaugo per pastaruosius dešimt metų, tačiau prognozės dėl jos ateities skiriasi.

Vilda pasakoja, jog kompiuterinių mašinų bei robotų sprendimų integravimas rinkoje priklauso nuo dirbti pasiryžusių žmonių: „Jei toliau neatsiras pakankamos žmonių pasiūlos, pramonės įmonės bus priverstos daugiau investuoti į inovatyvius sprendimus. Tuomet augs juos aptarnaujančių darbuotojų skaičius, bet bendrai mažėjant norinčių dirbti pramonėje niekada nepavyks patenkinti visos paklausos ir kompiuterinės mašinos turės pakeisti vis didesnę dalį darbuotojų“.

Tuo tarpu S. Kargaudas neabejoja, jog ateityje bet kokiu atveju apie robotų technologijas kalbėsime vis dažniau.

„Vienas robotas per parą gali pakeisti aštuonis ar dar daugiau žmonių. Joks verslininkas niekada neinvestuos į neatsiperkančius įrenginius, todėl moderniausių aparatų populiarumas nei kiek nestebina“, – pasakoja „KEMEK Engineering“ vadovas.

Specializuota gamybos, inovacijų ir inžinerinių sprendimų paroda „Balttechnika“ yra 25-ą kartą vykstantis svarbiausias inžinerinės pramonės renginys Lietuvoje, kuriame kasmet apsilanko apie 5000 specialistų. Gegužės 10-12 d. vyksianti paroda sutrauks 80 dalyvių iš 12 šalių, pristatysiančių verslui, akademinei bendruomenei ir specialistams didžiausias technologines inovacijas. Parodos plotas yra beveik 3,6 tūkst. kvadratinių metrų, jos metu vyks 22 renginiai.

Šaltinis: Pranešimas spaudai
Kopijuoti, platinti, skelbti bet kokią portalo News.lt informaciją be raštiško redakcijos sutikimo draudžiama.

facebook komentarai

Naujas komentaras

     

 


Captcha
 

susiję straipsniai

Kaip filologai galėtų padėti informatikams?

Lietuvių kalbos institute vyks tarptautinė mokslinė Jono Jablonskio konferencija „Skaitmeniniai kalbos ištekliai, jų plėtros kryptys ir panaudos galimybės“, atversianti kalbos kelio į informacinių technologijų pasaulį problemas ir ateitį. skaityti »

Populiariausi straipsniai

Lietuvoje informacinių ir ryšio technologijų plėtra išlieka stabili (162)

Tarptautinės telekomunikacijų sąjungos duomenimis, Lietuva užima 41 vietą pagal informacinių ir ryšio technologijų plėtrą šalyje. skaityti »

Lapkričio 21 d.– Pasaulinė televizijos diena

Pirmoji televizija atsirado dar 1884 m., o kaip ji pasikeitė iki šiol? skaityti »

Vilnius pateko į klestinčių išmaniųjų miestų 100-uką

Švedų IT bendrovė „Easypark“ ištyrė 500 pasaulio miestų, iš kurių atrinko 100, atitinkančių aukštą technologinį lygį pagal žmogaus potencialo plėtros indeksą. skaityti »

Po sunkių traumų ligoniams atsigauti padeda ir virtuali realybė (2)

Virtualiosios realybės technologija nebėra inovacija, skirta vien tik pramogauti, ją įvertino ir medikai. skaityti »

Kas sukūrė pirmąją kompiuterio programą?

Pirmoji programuotoja gyveno laikais, kai kompiuteriai dar net neegzistavo skaityti »

JAV kuriamas dronas, kuris įvykdęs užduotį tiesiog išnyksta

JAV kuriamas dronas, kuris po užduoties įvykdymo tiesiog išnyksta - mokslinei fantastikai prilyginami reikalavimai buvo išpildyti skaityti »

5 neįtikėtinos inovacijos, greitai tapsiančios mums prieinama realybe

Naujausi technologijų gamintojų išradimai kuriami siekiant ne tik palengvinti žmonių kasdienybę, bet ir praturtinti jų gyvenimus. skaityti »

Holografinis kompiuteris „Microsoft HoloLens“ atkeliavo į Lietuvos rinką

Holografinis kompiuteris „Microsoft HoloLens“ nuo šiol tapo prieinamas dar 29 naujose šalyse. Inovatyviu technologiniu įrenginiu nuo šiol galės džiaugtis ir lietuviai. skaityti »

Ar žinote, kam dar naudojamas šviesolaidinis kabelis?

Šiais laikais išgirdęs žodį „šviesolaidis“ arba „optinis kabelis“ iš karto pagalvoji apie internetą. Tačiau, pasirodo, šviesolaidinis kabelis naudojamas ne tik interneto ryšiui užtikrinti. skaityti »

Lietuviai kurs sistemą, užkertančią neteisėtus ir kenkėjiškus bepiločių orlaivių veiksmus

Nepaisant spartaus plėtros tempo, dronai vis dar laikoma nauja technologija, todėl Europos Sąjungos mastu bepiločių orlaivių naudojimas iki šiol nėra vieningai reglamentuotas. skaityti »