Daugiau nei 13 proc. „Facebook“ vartotojų Lietuvoje „nori atostogų!“

Publikuota: 2012 m. liepos 3 d. antradienis

Statistikos departamento duomenimis, pirmąjį 2011 m. ketvirtį internetu naudojosi 64 proc. visų 16–74 metų gyventojų (palyginkite – 2010 m. tuo pačiu laikotarpiu internetu naudojosi apie 60 proc. tokio amžiaus asmenų). Bent kartą per savaitę internetu naudojosi net 96 proc. internautų. Daugiausia internete ieškoma informacijos, naudojamasi elektroniniu paštu, skaitomos naujienos, laikraščiai ir žurnalai, taip pat palaikomi tarpasmeniniai ryšiai. Lietuvoje naudojimąsi elektroniniu paštu pagal populiarumą vejasi socialinių tinklų svetainių lankymas, tampantis kasdiene reguliaria veikla. Tokią išvadą patvirtina tinklalapyje Socialbakers.com skelbiama informacija, kad Lietuvoje „Facebook“ jau naudojasi kiek daugiau nei pusė (50,51 proc.) visų interneto vartotojų. Kitaip tariant, „Facebook“ vartotojų skaičius Lietuvoje pasiekė ir jau perkopė milijoną.

Socialinių tinklų svetainių populiarumas paprastai aiškinamas noru išlaikyti ryšius su artimiausiais draugais ir net menkai pažįstamais žmonėmis, bei paprastu žmogišku smalsumu. Juk įdomu pažiūrėti, kaip gyvena seniai matyta vaikystės draugė, kur dabar dirba buvęs bendradarbis ar kaip tolimajame Tailande sekasi  buvusiam bendramoksliui. „Facebook“, „Twitter“ ar „MySpace“ yra puikios erdvės ne tik norint dalintis asmenine informacija, bet ir siekiant sužinoti apie šalyje bei visame pasaulyje organizuojamus įvykius bei iniciatyvas.

Beribėse populiariausios socialinės svetainės Lietuvoje „Facebook“ platybėse galima rasti daugybę puslapių, skirtų įvairiausioms temoms: visuomeninėms organizacijoms, prekės ženklams, viešojo maitinimo įstaigoms, pramogoms ir pan. Taip, beribiame „Facebook“ tinkle yra gausybė įvairiausių puslapių, tačiau daugelis jų yra įtraukiami ir lengvai paskandinami. Paprasčiausiai jų yra tiek daug, kad didžioji dalis lieka net nepastebėti. Todėl labai svarbu atkreipti dėmesį į sėkmingus pavyzdžius ir iš jų mokytis.

Vienas ryškiausių lietuviškų socialinio tinklo „Facebook“ profilių yra „Noriu atostogų!“, vienijantis daugiau kaip 130 tūkst. kelionių entuziastų ir patenkantis į populiariausių lietuviškų „Facebook“ puslapių dvidešimtuką. Tinklalapio Socialbakers.com duomenimis, tarp lietuviškų prekės ženklų profilių socialiniame tinkle „Facebook“ „Noriu atostogų!“ užima net antrąją vietą ir sėkmingai lyderio pozicijoje įsitvirtino tarp visų kelionių, nuotykių ir pažintinių pramogų profilių. Kokia šio puslapio sėkmės istorija, kas jame skelbiama ir kokia jo nauda vartotojams?

2009-ųjų gegužę sukurtas „Noriu atostogų!“ profilis nuo pat atsiradimo pradžios sulaukė spartaus vartotojų augimo ir šiandien džiaugiasi turintis beveik 132 tūkst. gerbėjų. Taiklus puslapio pavadinimas ir įdomus, nuolat atnaujinamas puslapio turinys sugeba pradžiuginti senuosius ir sudominti naujus vartotojus. Bent 20 kartų per savaitę į puslapį keliamos įvairios smagios, meniškos ar intriguojančios su kelionėmis ir užsienio šalimis, jų tradicijomis, šventėmis, renginiais, maistu ir pan. susijusios nuotraukos, taip pat filmuota medžiaga bei internetinės nuorodos. Vartotojai skatinami apie juos diskutuoti, spausti „Patinka“, puslapio turiniu dalintis su savo draugais, taip pat puslapyje su visais dalintis savo pačių nuotraukomis ar nuorodomis. Plati ir suinteresuota gerbėjų auditorija padeda sukurti draugišką, pozityvią ir jaukią, pokalbiams bei įvairiausioms atostogų svajonėms atvirą erdvę.

Nors vasarą naujų vartotojų santykinai sumažėja, nes vasarą apskritai mažiau laiko praleidžiama internete, to negalima pasakyti apie „Noriu atostogų!“ vartotojų aktyvumą. Kasdien puslapio turinys sulaukia vidutiniškai 1000 teigiamų įvertinimų (t.y. per tūkstantį kartų prie profilyje publikuojamo turinio yra paspaudžiama „Patinka“). Vartotojai ne tik praplečia savo kultūrinį ir kelionių akiratį, sužino apie užsienio šalių tradicijas bei aktualijas, bet ir yra raginami dalyvauti įvairiuose konkursuose, už kuriuos gali gauti įvairiausių prizų.

Šaltinis: pranešimas spaudai
Kopijuoti, platinti, skelbti bet kokią portalo News.lt informaciją be raštiško redakcijos sutikimo draudžiama.

facebook komentarai

Naujas komentaras


Captcha

4 įdomūs faktai apie artėjančią daiktų interneto revoliuciją

Ekspertai kalba, kad jau netolimoje ateityje daiktų internetas taps masiniu reiškiniu, kuris ženkliai palengvins kiekvieno mūsų kasdienybę. skaityti »

Ar verta registruoti interneto svetainės adresą su lietuviškais rašmenimis?

Balandžio pradžioje jau ketvirtą kartą buvo surengti gražiausio svetainės vardo su lietuviškomis raidėmis, rinkimai. skaityti »

„Microsoft“ Europoje atidarė daiktų interneto laboratoriją

Daiktų interneto laboratorijos orientuotos į klientus, kurie investuoja į daiktų internetą – galimybę sujungti į vieną tinklą visus elektroninius prietaisus, nuo šaldytuvo iki namų robotų. skaityti »

Daugiau nei pusė lietuvių apsiperka kiniškose el.parduotuvėse

Europiečiai apsiperka ne tik Vakarų parduotuvėse, bet vis drąsiau gręžiasi į Rytus – į Kiniją, kuri tapo populiariausia Lietuvos, o taip pat ir Europos gyventojų užsieninių apsipirkimų šalimi. skaityti »

Lietuviškumu žavėję domenai su diakritiniais ženklais grimzta į nebūtį

Sukanka lygiai 13 metų, kai .lt domene buvo pradėti registruoti domenų vardai, turintys savitųjų lietuvių kalbos abėcėlės raidžių. skaityti »

Mokslininkai rado alternatyvą „Wi-Fi“ tinklui

Olandijos Eindhoveno universiteto tyrėja pasiūlė kaip alternatyvą „Wi-Fi“ naudoti infraraudonųjų spindulių tinklus. skaityti »

UNESCO ragina sudaryti sąlygas moterims naudotis internetu

Pasaulyje internetas vis dar labiau prieinamas vyrams, nei moterims. skaityti »

Kaip kurti įvaizdį socialiniuose tinkluose

orint kurti įvaizdį, pirmiausia turime sugalvoti, kokie norime atrodyti kitiems – teigia Arvidas Bendorius. skaityti »

Daiktų interneto prognozės 2020-iesiems

Nuo 2017 iki 2021 m. pasaulinė daiktų interneto rinka augs 4 proc. skaityti »

Tyrimas atskleidė, kokį poveikį mums daro neigiamos žinutės internete

Tai, kaip elgiamės internete su kitais žmonėmis, turi pasekmių ir realiame gyvenime. skaityti »