Lietuva skaitmeninėje Europoje

Publikuota: 2013 m. liepos 24 d. trečiadienis

2013 m. birželio mėn. Europos Komisija (EK) paskelbė Europos skaitmeninės darbotvarkės įgyvendinimo ataskaitą, kurioje apžvelgiami ir vertinami valstybių narių laimėjimai informacinės visuomenės srityje 2012 m.

EK duomenimis, Lietuva išlieka viena pirmaujančių šalių Europoje pagal sparčiausio fiksuoto plačiajuosčio ryšio infrastruktūros išplėtojimo rodiklius. 2012 m. duomenimis, bendrai fiksuotas plačiajuostis ryšys dengė 97 proc. Lietuvos namų ūkių (ES vidurkis – 95 proc.), o spartusis (30 Mbps ir didesnės spartos) fiksuotas  interneto ryšys – 80 proc. Lietuvos namų ūkių (ES vidurkis – 54 proc.). Pagal pastarąjį rodiklį, atspindintį naujos kartos prieigos (angl. „Next Generation Access“, NGA) infrastruktūros aprėptį, Lietuva buvo 5-oji ES – ją lenkė tik Malta, Nyderlandai, Belgija ir Liuksemburgas.

Plačiajuosčiu interneto ryšiu 2012 m. Lietuvoje naudojosi 61 proc. namų ūkių (ES vidurkis – 73 proc., pagal šį rodiklį Lietuva užima tik 22 vietą ES), tačiau iš naudojamų fiksuoto plačiajuosčio ryšio linijų, net 53 proc. priskirtinos naujos kartos prieigos technologijoms (ES vidurkis – 20 proc.). Pagal 30 Mb/s ir didesnės spartos ryšio linijų dalį (nuo visų naudojamų plačiajuosčio ryšio linijų) Lietuva yra trečioji valstybė ES (Lietuvoje tokių linijų – 47 proc., ES vidurkis – 15 proc.), pagal sparčiausių – 100 Mb/s ir didesnės spartos  linijų dalį – šeštoji ES (Lietuvoje tokių linijų dalis – 10 proc., ES vidurkis – 3 proc.). Todėl Lietuva lenkia didžiąją dalį ES valstybių pagal namų ūkių, besinaudojančių sparčiausiu interneto ryšiu, dalį: vertintina, kad 30 Mbps ir spartesniu interneto ryšiu naudojasi 29 proc. šalies namų ūkių, 100 Mbps ir spartesniu ryšiu – 6 proc. namų ūkių (atitinkami ES rodikliai – 11 proc. ir 2 proc.).

Lietuvos verslo įmonės ypač aktyviai naudojosi fiksuotu plačiajuosčiu internetu – jį naudojo 95 proc. įmonių (ES vidurkis – 90 proc., 9-ta vieta ES).

Pažangus 3G mobilus plačiajuostis interneto ryšys, 2012 m. duomenimis, dengė 95 proc. Lietuvos namų ūkių (ES vidurkis – 96 proc.). Lietuviai kol kas mažai linkę naudotis mobiliuoju internetu - 100 gyventojų tenka tik 8,6 mobiliojo plačiajuosčio ryšio abonento (ES vidurkis – 9 proc., 11-ta vieta ES).

Europos Komisijos duomenimis, internetu kartą per savaitę ir dažniau 2012 m. pabaigoje naudojosi 65 proc. gyventojų (ES vidurkis – 70 proc., 20-ta vieta ES). Kasdien internetu naudojosi 50 proc. gyventojų (ES vidurkis – 59 proc., 20-ta vieta). Vis dar ženkli dalis Lietuvos gyventojų – apie 30 proc. – niekuomet nėra naudojęsi internetu (ES mastu tokių gyventojų – 22 proc.).

Mobiliuoju internetu nešiojamuose įrenginiuose (kompiuteriuose, išmaniuosiuose telefonuose) naudojasi vis dar nedidelė dalis – tik 18 proc. Lietuvos gyventojų (ES vidurkis – 36 proc.); tuo tarpu pagal šį rodiklį pirmaujančioje Švedijoje mobiliuoju internetu naudojasi 70 proc., Jungtinėje Karalystėje – 63 proc. gyventojų.

Tradiciškai išlieka tendencija, kad lietuviai dažniau, nei daugumos kitų ES valstybių gyventojai, internete skaito arba atsisiunčia laikraščius ar žurnalus – tai daro net 92 proc. interneto naudotojų,  31 proc. punktu daugiau, nei ES vidurkis, ir pagal šį rodiklį Lietuva pirmauja ES. Taip pat lietuviai dažniau, nei ES vidurkis, internetu skambina (71 proc. internautų, 36 proc. punktais daugiau nei ES vidurkis), atlieka bankines operacijas (65 proc., 11 proc. punktų daugiau, nei ES vidurkis), kelia į internetą savo pačių sukurtą e. turinį (46 proc. interneto naudotojų, 11 proc. punktų daugiau, nei ES vidurkis), internetu registruojasi vizitui pas gydytoją (16 proc. gyventojų, 5 proc. punktais daugiau nei ES vidurkis). Tačiau Lietuvos gyventojai vis dar atsargiai perka internetu: tik penktadalis, arba 20 proc., Lietuvos gyventojų (arba 30 proc. interneto naudotojų) per pastaruosius metus pirko internetu (ES atitinkamų rodiklių vidurkiai - 45 proc. ir 59 proc.). Iš kitų ES valstybių internetu perka tik 6 proc. gyventojų, arba 9 proc. interneto naudotojų (ES vidurkis – atitinkamai 11 proc. ir 15 proc.). Tik 7 proc. interneto naudotojų parduoda prekes ar paslaugas internetu, pvz. per interneto aukcionus (ES vidurkis – 22 proc.).

2012 m. duomenimis, internetu e. valdžios paslaugomis naudojasi 37 proc. Lietuvos gyventojų (per metus rodiklis išaugo net 7 proc. punktais, nors vis dar atsiliekama nuo ES vidurkio – 44 proc.), tačiau sąlyginai didelė dalis gyventojų naudojasi e. valdžios paslaugomis ne tik gaunant, bet ir teikiant įstaigoms informaciją, t.y. internetu siunčiant įvairias užpildytas e. formas (tai daro 29 proc. Lietuvos gyventojų, ES vidurkis – 22 proc.).

Lietuvos gyventojų skaitmeniniai įgūdžiai vertinami nevienareikšmiškai. Pagal gyventojų, kurie turi tam tikrus kompiuterinio raštingumo gebėjimus, Lietuva atsilieka nuo kitų ES valstybių: Lietuvoje tokius įgūdžius turi 60 proc. gyventojų, ES vidurkis – 67 proc. gyventojų. Gyventojų, turinčių aukštus kompiuterio naudojimo įgūdžius, Lietuvos rodiklis yra aukštesnis, nei ES vidurkis: atitinkamai 29 proc. ir 26 proc.

Lietuva toliau pirmauja pagal įmonių bendravimo su viešojo sektoriaus institucijomis internetu apimtis, užimdama pirmą vietą ES mastu pagal tokius rodiklius, kaip įmonių, kurios naudojasi e. valdžios paslaugomis, dalis (Lietuvos rodiklis – 100 proc., ES vidurkis – 87 proc.), įmonių, kurios interaktyviai dirba su viešuoju sektoriumi (t.y. teikia internetu užpildytas e. formas), dalis (Lietuvos rodiklis – 99 proc., ES vidurkis – 72 proc.), bei įmonių, kurios naudojasi elektroninių viešųjų pirkimų paslaugomis, dalis (Lietuos rodiklis – 27 proc., ES vidurkis – 12 proc.).

2012 m. 15 proc. Lietuvos įmonių pardavė prekes ar paslaugas internetu (ES vidurkis – 14 proc.), 19 proc. įmonių pirko prekes ar paslaugas internetu (ES vidurkis – 16 proc.). E. komercijos generuojama Lietuvos įmonių apyvarta sudarė 12 proc. (ES vidurkis -15 proc.).

2012 m. ataskaitoje pirmą kartą pažymėta IRT specialistų trūkumo problema, kuri, EK nuomone, itin aktuali Lietuvai. Ataskaitos duomenimis, prognozuojama, kad 2015 m. ES mastu trūks net 900 tūkst. IRT specialistų, tačiau kai kuriose šalyse ši problema bus didesnė, nei kitose. 2012 m. duomenimis, 22 proc. Lietuvos įmonių buvo įdarbinusios IRT specialistus (ES vidurkis – 21 proc.). 10 proc. šalies įmonių per metus įdarbino arba mėgino įdarbinti IRT specialistus, ir net 40 proc. šių įmonių (t.y. 4 proc. visų šalies įmonių) teigė susidūrusios su problemomis randant IRT srities darbuotojus (ES vidurkis – 3 proc.).

Šaltinis: ivpk.lt
Kopijuoti, platinti, skelbti bet kokią portalo News.lt informaciją be raštiško redakcijos sutikimo draudžiama.

facebook komentarai

Naujas komentaras


Captcha

Bus kuriama vieninga žiniasklaidos informacinė sistema

Siekiant padidinti visuomenės informavimo priemonių veiklos viešumą ir skaidrumą, Vyriausybė teikia Seimui Visuomenės informavimo įstatymo pataisas. skaityti »

77 proc. lietuvių internetu nuolat naudojasi asmeniniais tikslais

„Kantar TNS“ tyrimai rodo, kad 16–34 metų vartotojas Lietuvoje turi beveik 4 įrenginius su prieiga prie tinklo. skaityti »

Interneto svetainių kūrimas padeda modernizuoti verslą

Šiandien internetinius tinklalapius turi ne tik įmonės, bet ir fiziniai asmenys. Dabar tai yra bene tas pats, kaip turėti mobilųjį telefoną. skaityti »

Europos Sąjunga kurs nemokamą belaidžio interneto tinklą

Europos Parlamentas nubalsavo už programą „Wifi4eu“, pagal kurią visose Europos Sąjungos šalyse siūloma nemokamai steigti belaidžio interneto stoteles. skaityti »

Studentai sukūrė sistemą, leidžiančią telefonu įjungti šviesą biure ar užkaisti virdulį

Galimybė telefonu užkaisti virdulį egzistuoja ne tik filmuose – tai įrodė bendram projektui susibūrę talentingi Lietuvos studentai, vos per kelias savaites sukūrę sistemą, kuri leidžia internetu valdyti buities bei elektronikos prietaisus biure ar namuose. skaityti »

Atidaryta nauja interneto karštosios linijos svetainė

Nauja specializuota RRT svetainė skirta pranešimams apie pastebėtą neteisėtą ar žalingą turinį, darantį įtaką nepilnamečiams. skaityti »

Ką daryti ir ko nedaryti, kad būtum populiarus internete?

Ką daryti ir ko nedaryti, kad būtum populiarius socialiniuose tinkluose? Į šiuos ir kitus klausimus atsako A. Bendorius, kuriantis tinklaraštį „Geležinė lapė“. skaityti »

E. prekybos dešimtmetis: 6 kartus padaugėjo internetu perkančių lietuvių

Per pastarąjį dešimtmetį visoje Europos Sąjungoje asmenų, perkančių internetu, padaugėjo beveik dvigubai. skaityti »

Lietuviai prekes dažniausiai užsisako į namus

Kiekvienoje šalyje nusistovi vis kitokie siuntų atsiėmimo įpročiai, pvz. Prancūzijoje daugiau nei pusė perkančiųjų internetu pirkinius nukreipia į siuntų atsėmimo tašką, o Baltijos šalyse išskirtinio populiarumo sulaukia siuntų terminalai. skaityti »

Interneto rūšys ir tiekėjai: kaip išsirinkti?

Patarimai, į ką vertėtų atkreipti dėmesį renkantis internetą ir kaip nuspręsti, kokia interneto rūšis jums tinkamiausia. skaityti »