Daugiau kaip 35 proc. Lietuvos interneto pirkėjų įsigyja mados prekes: drabužius, avalynę ir aksesuarus. Drabužiai yra perkamiausia el. parduotuvių prekė, ją renkasi 15,6 proc. gyventojų, batus perka 10,1, o aksesuarus – 9,6 procento. Antra pagal populiarumą prekių grupė – buities technika, ją internete yra įsigiję 12,9 proc. gyventojų, dar dešimtadalis (10,7 proc.) pirko kompiuterius ir jų dalis. Šiuos duomenis atskleidė el. parduotuvės „Stilago.lt“ užsakymu bendrovės „Spinter tyrimai“ atliktas reprezentatyvus tyrimas.

„Galime sakyti, kad jau yra susiformavęs aprangos pirkimo internetu įprotis. Kai kurie pirkėjai (o dažniau – pirkėjos), prieš įsigydami drabužį trokštantys jį būtinai pasimatuoti, yra net išmokę tai padaryti realiose parduotuvėse, o grįžę namo užsisakyti prekę su nuolaida internete“, – komentavo „Stilago“ projekto Lietuvoje vadovė Jurgita Videikaitė.

Vis dėlto daugiau žmonių po truputį įpranta pirkti rūbus jų nepasimatavę. „Šis įprotis priklauso nuo pasitikėjimo: vartotojai, kurių pirmąkart internetu įsigytas rūbas tiko, nesibodi vis didesnę dalį savo spintos užpildyti el. parduotuvėje nusipirktais apdarais. Tokių sugrįžtančių vartotojų pas mus yra 72 procentai“, – kalbėjo J. Videikaitė.

Naujasis tyrimas taip pat papildo iki šiol darytų el. prekybos tyrimų duomenis. Anksčiau Lietuvos el. prekybos rinką tyrė tik TNS, pastaroji šios bendrovės atlikta apklausa rodė, kad internetu vasarą buvo pirkę 42,1 proc. šalies gyventojų. „Spinter“ tyrimas atskleidžia, kad jų skaičius kiek ūgtelėjo ir rudenį jau sudarė 44,2 proc.

Nors drabužius internetu perka visos Lietuvos gyventojai, kiek daugiau jų pirkėjų gyvena mažesniuose miestuose ir kaimo vietovėse. Kaimo vietovėse juos įsigyja 16,6 proc. interneto pirkėjų, mažesniuose miestuose – 16,8 procento. Didžiųjų Lietuvos miestų ir rajonų centrų gyventojai internete šiek tiek dažniau perka buities prekes (atitinkamai 13,4 ir 14,4 proc.). Kompiuterius ir jų dalis internete daugiausia perka didžiųjų miestų gyventojai (16 proc.).

„Prekės kaina yra vienas pagrindinių faktorių, dėl ko žmonės perka internetu. Kaip taisyklė, interneto parduotuvės gali pasiūlyti pigesnes prekes ir didesnes nuolaidas – ypač jei jos dirba keliose šalyse ir išsidera geresnes sąlygas iš tiekėjų“, – sakė „Stilago“ vadovas Baltijos šalims Giedrius Sakalauskas. Pasak jo, internetu įsigyjamiems drabužiams Lietuvos gyventojai vieno apsipirkimo metu yra linkę išleisti iki 300 litų. Daugumos „Stilago“ pirkėjų vienam pirkiniui išleidžiama suma svyruoja nuo 100 iki 200 litų – tokios sumos prekes paprastai išsirenka daugiau kaip trečdalis parduotuvės lankytojų. Dar 17,3 proc. pirkėjų įsigyja prekių už 50–100 litų.

„Žinoma, yra ir tokių pirkėjų, kurie nuolat atsinaujina garderobą, nusipirkdami daugiau ir brangesnių prekių. Didžiausia vieno pirkėjo per vieną mėnesį mūsų parduotuvėje išleista suma šiemet siekė 13 300 litų“, – papildė J. Videikaitė. Tačiau ji pridūrė, kad itin prabangūs žinomų prekės ženklų gaminiai Lietuvos žmonių nevilioja, jie linkę rinktis praktiškesnius apdarus už vidutinę kainą. „Auksiniai „Gucci“ laikrodžiai net ir su didele nuolaida Lietuvos gyventojų susidomėjimo nesukelia, nors iš mūsų portalo Rusijoje tokias prekes išperka labai greitai“, – pavyzdį paminėjo vadovė.

Šalies gyventojai, paklausti apie tai, su kuo jiems asocijuojasi interneto parduotuvės, dažniausiai minėjo žemesnes kainas (14 proc.). Elektroninėms parduotuvėms  nereikia išlaikyti brangiai kainuojančių patalpų, aptarnaujančio personalo, todėl nepatirdamos papildomų išlaidų jos gali nustatyti mažesnes kainas nei įprastose parduotuvėse. Tyrimo duomenys taip pat atskleidė, kad vartotojai interneto parduotuves sieja su patogumu pirkti (9 proc.), nes prekes užsakyti galima bet kuriuo paros metu.

Pasak J. Videikaitės, ieškodami pirkinių, vyrai kaskart peržiūri kelias el. parduotuves, iš kurių pasirenka siūlančią geriausias kainas ir prekes, o moterys daugiau pasikliauja draugių rekomendacijomis. Mažesnių miestų gyventojai mažiau pasitiki rekomendacijomis internete ir forumuose, jie mėgsta tiesioginį kontaktą, tad dažniau konsultuojasi paskambinę į klientų aptarnavimo skyrių.

Daugiau nei 40 proc. apklaustųjų sakė, kad el. parduotuvę pasirenka vadovaudamiesi draugų rekomendacijomis, 33 proc. sprendimą priima peržiūrėję kelių interneto parduotuvių pasiūlymus. Apie 22 proc. gyventojų pasitiki rekomendacijomis internete bei įvairiuose socialiniuose tinkluose.