Lietuviai prekes dažniausiai užsisako į namus

Publikuota: 2017 m. rugpjūčio 22 d. antradienis

Apsipirkimas internetu tampa vis įprastesne mūsų kasdienybės dalimi, elektroninės parduotuvės darosi vis patogesnės, o apsipirkti galime tiesiog išmaniuoju telefonu. Vis lankstesnės tampa ir pirkinių pristatymo paslaugos. Tiesa, kiekvienoje šalyje nusistovi vis kitokie siuntų atsiėmimo įpročiai, pavyzdžiui, Prancūzijoje daugiau nei pusė perkančiųjų internetu pirkinius nukreipia į siuntų atsėmimo tašką, o Lietuvoje, Latvijoje bei Estijoje išskirtinio populiarumo sulaukia siuntų terminalai.

Namai namučiai

21 Europos valstybę apimančiame „DPD Group“ tyrime „E-shopper barometer Global report“ skelbiami duomenys rodo, kad nežiūrint kiekvienos atskiros šalies ypatumų, bendra Europos tendencija aiški – 84 proc. apklausos dalyvių namai yra įprastinė internetinių pirkinių atsiėmimo vieta.

Antras dažniausias pasirinkimas – siuntų atsiėmimo taškai (16 proc.), trečioje vietoje – pašto skyriai (15 proc.), po to – darbovietės (12 proc.), fizinės elektroninių pardavėjų parduotuvės (8 proc.) ir t. t.

„Ateityje pristatymų į namus skaičius turėtų mažėti, mat žmonės internetu perka vis lengviau, impulsyviau ir pirkinio nori kuo greičiau. Todėl pirkėjai prekės atsiėmimą vis dažniau taiko prie savo dienotvarkės bei poreikių – siuntą atsiima darbe, pekeliui į sporto klubą ar bet kurioje kitoje jam patogioje vietoje“, – tyrimo duomenis komentuoja „DPD Lietuva“ pardavimų ir rinkodaros direktorius Baltijos šalims Gabrielius Bilevičius.

Estai mėgsta siuntų terminalus, latviai – paštą

Mėgstamiausia lietuvių vieta atsiimti siuntinius – namai. Čia juos pirmiausiai nukreipia 79 proc. respondentų. Europoje šis rodiklis aukščiausias Kroatijoje (90 proc.), žemiausias – Estijoje (57 proc.).

Apie 47 proc. lietuvių siuntos atsiėmimui renkasi paštą. Dar dažniau čia pirkinius atsiima mūsų kaimynai latviai – 68 proc. O štai Vokietijoje ir Italijoje ši vieta visiškai nepopuliari – ją rinkosi vos 8 proc. respondentų.

Prekių atsiėmimo terminalais dažniausiai naudojasi estai – 81 proc., Lietuvoje jie mažiau populiarūs – 29 proc., o štai Kroatijoje, Prancūzijoje bei Portugalijoje toks atsiėmimo būdas populiarumu pasigirti negali – 1 proc.

„Skatiname pirkėjus neprisirišti prie konkrečios atsiėmimo vietos ir kaskart rinktis patogiausią būdą: jei atostogauji prie jūros – nukreipk siuntą ten; žinai, kad kitą savaitę būsi komandiruotėje – peradresuok siuntą į terminalą ar siuntų tašką ir atsiimti galėsi per 7 dienas. Svarbiausia nebijoti pakeisti nusistovėjusius įpročius ir išbandyti alternatyvas, kurių šiuo metu tikrai yra ne viena“, – siuntų pristatymo ypatumus vardijo G. Bilevičius.

Tyrimas taip pat atskleidė, kad kuo daugiau atsiėmimo būdų pasiūlo elektroninė parduotuvė, tuo didesnę jų įvairovę linkę išbandyti pirkėjai.

Šaltinis: Pranešimas spaudai
Kopijuoti, platinti, skelbti bet kokią portalo News.lt informaciją be raštiško redakcijos sutikimo draudžiama.

facebook komentarai

Naujas komentaras


Captcha

4 įdomūs faktai apie artėjančią daiktų interneto revoliuciją

Ekspertai kalba, kad jau netolimoje ateityje daiktų internetas taps masiniu reiškiniu, kuris ženkliai palengvins kiekvieno mūsų kasdienybę. skaityti »

Ar verta registruoti interneto svetainės adresą su lietuviškais rašmenimis?

Balandžio pradžioje jau ketvirtą kartą buvo surengti gražiausio svetainės vardo su lietuviškomis raidėmis, rinkimai. skaityti »

„Microsoft“ Europoje atidarė daiktų interneto laboratoriją

Daiktų interneto laboratorijos orientuotos į klientus, kurie investuoja į daiktų internetą – galimybę sujungti į vieną tinklą visus elektroninius prietaisus, nuo šaldytuvo iki namų robotų. skaityti »

Daugiau nei pusė lietuvių apsiperka kiniškose el.parduotuvėse

Europiečiai apsiperka ne tik Vakarų parduotuvėse, bet vis drąsiau gręžiasi į Rytus – į Kiniją, kuri tapo populiariausia Lietuvos, o taip pat ir Europos gyventojų užsieninių apsipirkimų šalimi. skaityti »

Lietuviškumu žavėję domenai su diakritiniais ženklais grimzta į nebūtį

Sukanka lygiai 13 metų, kai .lt domene buvo pradėti registruoti domenų vardai, turintys savitųjų lietuvių kalbos abėcėlės raidžių. skaityti »

Mokslininkai rado alternatyvą „Wi-Fi“ tinklui

Olandijos Eindhoveno universiteto tyrėja pasiūlė kaip alternatyvą „Wi-Fi“ naudoti infraraudonųjų spindulių tinklus. skaityti »

UNESCO ragina sudaryti sąlygas moterims naudotis internetu

Pasaulyje internetas vis dar labiau prieinamas vyrams, nei moterims. skaityti »

Kaip kurti įvaizdį socialiniuose tinkluose

orint kurti įvaizdį, pirmiausia turime sugalvoti, kokie norime atrodyti kitiems – teigia Arvidas Bendorius. skaityti »

Daiktų interneto prognozės 2020-iesiems

Nuo 2017 iki 2021 m. pasaulinė daiktų interneto rinka augs 4 proc. skaityti »

Tyrimas atskleidė, kokį poveikį mums daro neigiamos žinutės internete

Tai, kaip elgiamės internete su kitais žmonėmis, turi pasekmių ir realiame gyvenime. skaityti »