Šiemet spalio mėnesį sukako 25-eri metai nuo interneto atsiradimo Lietuvoje ir 18 metų nuo šviesolaidinio tinklo įvedimo. Ta proga kalbiname Lietuvos interneto metraštininku vadinamą Vladą Palubinską (žr. nuotraukoje). Jis atidarė lietuviškų duomenų internete žinyną www.online.lt, fiksavusį visas tuomečio lietuviškojo interneto naujienas.

Kokia lietuviška interneto svetainė pirmoji pasirodė Lietuvoje?

1991 metų spalį pirmasis interneto serveris buvo pastatytas Vilniuje, Lietuvos mokslų akademijos Matematikos ir informatikos institute. Palydovinė antena, suteikusi jam ryšį su pasauliniu tinklu, stovėjo netoliese – ant Seimo rūmų stogo. Taigi pirmoji lietuviška svetainė http://neris.mii.lt, pavadinta „Lithuania Home Page“ ir pristatanti Lietuvą pasauliui, buvo šio instituto serveryje.

Įsteigus Lietuvos mokslo ir studijų institucijų kompiuterių tinklą „Litnet“, savo svetainę susikūrė ir Kauno technologijos universitetas, valstybinė interneto ryšio įmonė „Infostruktūra“. Nuo akademinio tinklo stengėsi neatsilikti ir verslas.

Su ypač didele jėga į internetą įsiveržė informacinių technologijų bendrovė „Penki kontinentai“, gerokai išjudinusi leidybos ir paslaugų internetu rinką Lietuvoje. Ji sukūrė pirmąjį elektroninį knygyną Books.lt, virtualiųjų šachmatų svetainę Chess.lt, darbo skelbimų svetainę, periodinės spaudos leidybai skirtą Press.lt, tinklalapių lankomumo stebėsenos sistemą ir daugybę kitų interneto projektų.

Kas pasikeitė Lietuvoje atsiradus šviesolaidiniam internetui?

Prieš atsirandant šviesolaidžiui, internete būdavo skelbiami neilgi tekstai ir mažytės juos iliustruojančios nuotraukos. Be to, tekdavo laukti net keletą minučių, kol jos pasirodys ekrane.

Pradėjus naudotis šviesolaidiniu internetu, dėl gerokai padidėjusios interneto ryšio spartos ir švaros, jo patikimumo atsivėrė naujos galimybės: raiški WWW leidyba, galimybė per internetą bendrauti balsu, rengti vaizdo konferencijas, kurti ir perduoti per internetą vaizdo medžiagą ir kt.

Kokia buvo Jūsų misija tais laikais?

Pirminis tikslas buvo visai praktiškas. Kadangi į internetą net programuotojai ilgai žiūrėjo kaip į gražų, bet tolimą, kasdieniame savo darbe nepritaikomą dalyką, aš interneto ryšį žmonėms siūlydavau kaip jau tuomet naudingai pritaikomą priemonę. Siūlydavau konkrečiais pavyzdžiais. Tų pritaikomų pavyzdžių sąrašą buvo lengviau rodyti ne popieriuje, o tiesiai ekrane, iš internete skelbiamos žinynų ir paslaugų rodyklės. Lietuviškų nuorodų tada dar nebuvo daug, jų rodyklę dar nesunku buvo tvarkyti, o iš pasaulinių (Jungtinių Amerikos Valstijų) atrinkdavau tik svarbiausias. Tokia mano veikla buvo naudinga ir ryšio tiekėjams, todėl puikiai sutardavome ir bendradarbiavome.

Svetainę „Online.lt“ sukūriau tam, kad internautai būtų apsaugoti nuo niekų, apgaulės, tauškalų ir šiukšlių, kad būtų atrinktos ir išsamiai pristatytos nuorodos į visą vertingą informaciją bei paslaugas internete.

Kokiais tikslais tuomet žmonės naudojo internetą ir kaip pasikeitė interneto naudotojai, jų poreikiai, pomėgiai?

Iš pradžių, kol internetu naudojosi tik programuotojai, mokslininkai, verslininkai, internetas buvo naudojamas profesinėms žinioms. Tačiau kai internetą užplūdo visuomenės dauguma ir ja susirūpino politikai, internete pradėjo viešpatauti bulvarinė propaganda, kurios nepavyksta išvengti nė socialinių tinklų bendruomenėse. Liūdna, kad socialiniai tinklai naudojami propagandai, žmonių sekimui, kad jie demoralizuoja sudarydami apgaulingą nuoširdaus bendravimo įspūdį.

Kritikuojate socialinius tinklus, bet pats jais naudojatės?

Išbandyti visas siūlomas technologijas man priklauso, kitaip negalėčiau jų vertinti, pristatyti naujovių, patarti. Paskyras centralizuotuose socialiniuose tinkluose turiu, bet ten beveik nieko neveikiu, negaištu laiko.

Ką patartumėte jaunajai interneto naudotojų kartai?

Patarčiau kritiškai vertinti raginimus, brukamas madas ir nuomones, tikrinti žinias ir jų šaltinius. Tačiau patarti lengva, o atsilaikyti visuotiniam spaudimui – ne. Galbūt geriausiai apsisaugoti padeda prasmingas darbas ir su juo susijusių žinių paieška.

Kokias interneto svetaines rekomenduotumėte kasdien atsiversti kiekvienam žmogui?

Siūlymai labai priklauso nuo profesijos, gyvenimo būdo, domėjimosi ir pomėgių. Nors, manau, kad visiems kone kasdien internete prireikia žinynų, žodynų, žemėlapių, tenka lankytis savo banke, apsipirkti pamėgtose elektroninėse parduotuvėse, pasižvalgyti darbo, verslo, buitinių skelbimų svetainėse. Prireikus ieškome žinių apie sveikatą, teisę, planuojamą aplankyti šalį, vaikų ugdymą. Žinoma, taip pat būtina nuolat gilinti ir savo profesines žinias, pasidomėti naujienomis, skirti laiko ryšiams su bendruomene, artimaisiais.

Be to, siūlau naudotis „Online.lt“ rodykle, atsiversti enciklopediją „Lietuvai.lt“ ir rasti atsakymą į rūpimus klausimus. Vėliau savo sukauptomis ir gyvenime patikrintomis žiniomis dera pačiam papildyti enciklopediją, iliustruoti ją savo nuotraukomis, dokumentais. O bent kartą per savaitę svarbiais gyvenimo klausimais rekomenduoju užeiti „Savon Lietuvon“.

Į internetą keliasi ir knygos. Kaip manote, ar popierinės knygos turi ateitį, ar pasmerktos visai išnykti?

Popierinės knygos visai neišnyks. Aukštos kokybės popierinis leidinys gali būti gera dovana, iškilmingas dokumentas. Nors apskritai popierinė leidyba ligi šiol aiškiai pervertinama, kartais saugant svarbų turinį nuo jo pasirodymo internete. Šiuo metu visos popierinės knygos surenkamos kompiuteriu, tad dalykinę knygą išspausdinus tos skaitmeninės medžiagos išmetimas – nusikaltimas. Net jei knyga skirta parduoti, uždirbti pinigų, vis tiek prekybos metu jos pristatymas, ištraukų ir atsiliepimų skelbimas internete tik skatina pardavimą – augina, o ne sekina pajamas.

Kaip manote, kam internetas bus naudojamas ateityje? Kas dar naujo laukia?

Ligi šiol palaikau nuomonę, kad dalykinę WWW buveinę dera turėti kiekvienam meistrui. Reikia ir giminės, ir bendruomenės svetainės.

Savaiminė interneto plėtra jau sustabdyta, sprogimas užgesintas, ryškesnės pažangos tikėtis nebeverta. Žinoma, naujovių ir naujų paslaugų dar bus, bet bendros pažangos nesitikiu. Būtų gerai bent išsaugoti tai, kas yra vertinga, apginti esminius interneto principus: decentralizaciją, tiesioginius ryšius ir asmeninę atsakomybę.