Susisiekimo ministerija parengė Naujos kartos interneto prieigos plėtros 2014–2020 m. planą. Jo tikslas – plėtoti naujos kartos interneto prieigos infrastruktūrą vietovėse, kuriose rinka šios plėtros užtikrinti negali. „Įgyvendinant planą bus investuojama tik į šviesolaidinių linijų ir bokštų statybą – vadinamąją pasyviąją infrastruktūrą, o ne į pačią įrangą. Kad investicijos būtų ekonomiškai pagrįstos, konkrečios infrastruktūros objektų įrengimo vietos bus derinamos su e. ryšių operatoriais, taip užtikrinant, kad infrastruktūra būtų įrengiama ten, kur operatoriai ketina ja naudotis, ir nebūtų dubliuojama esama ar operatorių planuojama statyti infrastruktūra“, – sako Susisiekimo ministerijos kancleris Tomas Karpavičius.

Naujos kartos interneto prieigos plėtros planas skatins konkurenciją plačiajuosčio ryšio rinkoje ir naudojimąsi plačiajuosčio ryšio paslaugomis. Įgyvendinus numatytas priemones tikimasi pasiekti Europos Sąjungos (ES) strateginiuose dokumentuose iškeltą tikslą – iki 2020 m. užtikrinti, kad visi namų ūkiai turėtų galimybę naudotis 30 Mb/s ar spartesniu plačiajuosčiu ryšiu.   T. Karpavičius pabrėžia, kad interneto prieigos galimybę siekiama suteikti visiems namų ūkiams, o ne ryšiu padengti visą Lietuvos teritoriją, kaip kartais neteisingai interpretuojama.  

Tam planuojama statyti šviesolaidines linijas, o ten, kur mažai gyventojų, namų ūkiai toli vienas nuo kito ir tokias linijas tiesti būtų itin brangu, – telekomunikacijų bokštus. Valstybė nekonkuruos su mobiliojo ryšio operatoriais – sukurta infrastruktūra vienodomis sąlygomis galės naudotis visi operatoriai.   Pagal 2014–2020 m. ES fondų programą, prioritetui „Informacinės visuomenės skatinimas“ visam 2014–2020 m. periodui numatyta skirti apie 287 mln. eurų (arba apie 1 mlrd. Lt). Iš 2014–2020 m. ES fondų 2015–2017 m. numatyta skirti apie 144 mln. eurų, t. y. 50 proc. visos 2014–2020 ES fondų sumos.