Pagal JT E. valdžios išplėtojimo indeksą Lietuva – 29-a pasaulyje

Publikuota: 2015 m. sausio 14 d. trečiadienis

Pagal Jungtinių Tautų skaičiuojamą Elektroninės valdžios išplėtojimo indeksą (angl. Electronic Government Development  Index, EGDI) Lietuva 2014 metais užėmė 29 vietą pasaulyje iš 193 pasaulio valstybių. Nuo praėjusio vertinimo, atlikto 2012 m., Lietuvos pozicija pasauliniame reitinge nepakito.

Pagal šį indeksą 2014 m. pasaulyje pirmavo Pietų Korėja (e. valdžios išplėtojimo indeksas – 0,9462 balo), toliau sekė Australija (0,9103), Singapūras (0,9076), Prancūzija (0,8938) ir Nyderlandai (0,8897).

Lietuvos elektroninės valdžios išplėtojimo indeksas – 0,7271, ir Lietuva priskiriama „Aukšto e. valdžios išplėtojimo indekso“ valstybių grupei, kurių indeksas – nuo 0,5 iki 0,75 balo.

Nors pasauliniame kontekste pagal šį indeksą pirmauja Azijos ir Okeanijos valstybės, visgi aukščiausią e. valdžios išplėtojimo indeksą (t.y. daugiau nei 0,75 balo) turinčių valstybių sąraše daugiausia – Europos šalių. Remiantis šiuo indeksu, geriausiai Europos Sąjungos mastu e. valdžia išplėtota Prancūzijoje, Nyderlanduose, Jungtinėje Karalystėje, Suomijoje ir Ispanijoje. Estija (0,8180 balo) tarp ES šalių užima 7 vietą, Lietuva – 15-ą, Latvija – 16-ą (0,7178 balo).

Jungtinių Tautų E. valdžios tyrimas atliekamas nuo 2003-iųjų, kompleksiškai vertinant šalių išsivystymą trijose srityse: e. paslaugų pasiekiamumas, e. ryšių infrastruktūra ir žmogiškasis kapitalas. Vertinant šias atskiras sritis, geriausiai (0, 8557 balo) Lietuva vertinama pagal žmogiškojo kapitalo komponentą, apimantį suaugusiųjų raštingumo lygį, bendrą besimokančiųjų procentą, numatomus mokymosi mokymo įstaigoje metus. Kiek žemesniu balu (0,7559) vertinamas Lietuvos e. paslaugų pasiekiamumo komponentas, atspindintis paslaugų perkėlimo į internetą brandos lygį (nuo 1-ojo, apimančio paprasčiausias informavimo e. paslaugas, iki 4-ojo, apimančio pilnai įtinklintas e. paslaugas). Žemiausiai (0,5697 balo) įvertintas Lietuvos e. ryšių infrastruktūros komponentas, apimantis interneto naudotojų procentą bei fiksuotosios telefonijos abonentų, mobiliojo ryšio abonentų, fiksuotojo ir bevielio plačiajuosčio ryšio abonentų skaičių 100 gyventojų.

Vertinimo metu šalys taip pat reitinguotos pagal papildomą E. dalyvavimo indeksą, matuojantį, kaip įdiegti e. sprendimai palengvina valdžios informacijos teikimą piliečiams, konsultavimąsi su suinteresuotais asmenimis, jų įsitraukimą į sprendimų priėmimo procesą. Pasaulio mastu pagal šį indeksą 2014 m. pirmavo Nyderlandai, Pietų Korėja ir Urugvajus. Lietuva pagal šį indeksą užėmė 33 vietą tarp 193 pasaulio valstybių.

Su visa Jungtinių Tautų ataskaita E-GOVERNMENT SURVEY 2014: E-GOVERNMENT FOR THE FUTURE WE WANT galite susipažinti čia.

Šaltinis: ivpk.lt
Kopijuoti, platinti, skelbti bet kokią portalo News.lt informaciją be raštiško redakcijos sutikimo draudžiama.

facebook komentarai

Naujas komentaras


Captcha

susiję straipsniai

Lietuvos e. valdžios paslaugų rodikliai viršija ES vidurkį

Europos Komisijos atliktame 2016 m. tyrime, Lietuva priskiriama prie pirmaujančių šalių, kuriose e. valdžios paslaugos auga sparčiausiai, o e. valdžios rodikliai lenkia Europos Sąjungos šalių vidurkį. skaityti »

Bus kuriama vieninga žiniasklaidos informacinė sistema

Siekiant padidinti visuomenės informavimo priemonių veiklos viešumą ir skaidrumą, Vyriausybė teikia Seimui Visuomenės informavimo įstatymo pataisas. skaityti »

77 proc. lietuvių internetu nuolat naudojasi asmeniniais tikslais

„Kantar TNS“ tyrimai rodo, kad 16–34 metų vartotojas Lietuvoje turi beveik 4 įrenginius su prieiga prie tinklo. skaityti »

Interneto svetainių kūrimas padeda modernizuoti verslą

Šiandien internetinius tinklalapius turi ne tik įmonės, bet ir fiziniai asmenys. Dabar tai yra bene tas pats, kaip turėti mobilųjį telefoną. skaityti »

Europos Sąjunga kurs nemokamą belaidžio interneto tinklą

Europos Parlamentas nubalsavo už programą „Wifi4eu“, pagal kurią visose Europos Sąjungos šalyse siūloma nemokamai steigti belaidžio interneto stoteles. skaityti »

Studentai sukūrė sistemą, leidžiančią telefonu įjungti šviesą biure ar užkaisti virdulį

Galimybė telefonu užkaisti virdulį egzistuoja ne tik filmuose – tai įrodė bendram projektui susibūrę talentingi Lietuvos studentai, vos per kelias savaites sukūrę sistemą, kuri leidžia internetu valdyti buities bei elektronikos prietaisus biure ar namuose. skaityti »

Atidaryta nauja interneto karštosios linijos svetainė

Nauja specializuota RRT svetainė skirta pranešimams apie pastebėtą neteisėtą ar žalingą turinį, darantį įtaką nepilnamečiams. skaityti »

Ką daryti ir ko nedaryti, kad būtum populiarus internete?

Ką daryti ir ko nedaryti, kad būtum populiarius socialiniuose tinkluose? Į šiuos ir kitus klausimus atsako A. Bendorius, kuriantis tinklaraštį „Geležinė lapė“. skaityti »

E. prekybos dešimtmetis: 6 kartus padaugėjo internetu perkančių lietuvių

Per pastarąjį dešimtmetį visoje Europos Sąjungoje asmenų, perkančių internetu, padaugėjo beveik dvigubai. skaityti »

Lietuviai prekes dažniausiai užsisako į namus

Kiekvienoje šalyje nusistovi vis kitokie siuntų atsiėmimo įpročiai, pvz. Prancūzijoje daugiau nei pusė perkančiųjų internetu pirkinius nukreipia į siuntų atsėmimo tašką, o Baltijos šalyse išskirtinio populiarumo sulaukia siuntų terminalai. skaityti »

Interneto rūšys ir tiekėjai: kaip išsirinkti?

Patarimai, į ką vertėtų atkreipti dėmesį renkantis internetą ir kaip nuspręsti, kokia interneto rūšis jums tinkamiausia. skaityti »