Reguliariai internetu naudojosi 65 proc. Lietuvos gyventojų

Publikuota: 2013 m. rugpjūčio 20 d. antradienis

2013 m. pirmąjį ketvirtį asmeninius kompiuterius namuose turėjo 66, o interneto prieigą – 65 proc. namų ūkių, praneša Lietuvos statistikos departamentas, remdamasis informacinių technologijų naudojimo namų ūkiuose tyrimo duomenimis. Asmeninius kompiuterius turinčių namų ūkių dalis per metus padidėjo keturiais procentiniais punktais, o turinčių interneto prieigą – penkiais.

Mieste kompiuterius ir interneto prieigą namuose turėjo 72 proc., kaime kompiuterius – 53 proc., o interneto prieigą – 50 proc. namų ūkių.

Beveik visi (99 proc.) namų ūkiai, turintys namuose interneto prieigą, naudojosi plačiajuosčiu ryšiu, įskaitant ir mobilųjį. Mieste plačiajuosčio interneto prieigą turėjo 99,4, kaime – 97,8 proc. internetą naudojančių namų ūkių. Dažniausiai naršyti internete naudojamas prietaisas – stalo, nešiojamasis, planšetinis arba delninis kompiuteris. Kompiuterį naršyti internete naudojo 98 proc. interneto prieigą turinčių namų ūkių, mobilųjį telefoną – 35 proc. 2 proc. interneto prieigą turinčių namų ūkių mobilusis telefonas buvo vienintelė naršymo internete priemonė (mieste – 2, kaime – 4 proc.).

Apsirūpinimas kompiuteriais, interneto naudojimas tiesiogiai priklausė nuo namų ūkio pajamų. Iš namų ūkių, kurių mėnesinės piniginės pajamos viršijo 2 500 litų, asmeninį kompiuterį ir interneto prieigą turėjo 97 proc. Asmeninį kompiuterį ir interneto prieigą turėjo atitinkamai 20 ir 19 proc. namų ūkių, kurių pajamos neviršijo 800 litų per mėnesį.

Du trečdaliai (64 proc.) namų ūkių, neturinčių interneto prieigos namuose, nurodė, kad jiems internetas nereikalingas. Kitos svarbios priežastys, dėl kurių nesinaudota internetu namuose, – brangi įranga ir dideli paslaugų tarifai, reikiamų įgūdžių neturėjimas ar galimybė naudotis internetu kitur.

2013 m. pirmąjį ketvirtį kompiuteriu naudojosi 69 proc. 16–74 metų amžiaus gyventojų. Didelė dalis besinaudojančių kompiuteriu asmenų – jauni žmonės: 98 proc. 16–24 metų amžiaus ir 94 proc. 25–34 metų amžiaus gyventojų. Iš 65–74 metų amžiaus gyventojų 2013 m. pirmąjį ketvirtį kompiuteriu naudojosi 15 proc. asmenų, o 82 proc. niekada neteko juo naudotis.

Dauguma (77 proc.) asmenų, kurie 2013 m. pirmąjį ketvirtį naudojosi kompiuteriu, naudojosi juo kasdien, 18 pro. – bent kartą per savaitę, bet ne kasdien.

Internetu 2013 m. pirmąjį ketvirtį naudojosi 68,5 proc. visų 16–74 metų amžiaus gyventojų (2012 m. pirmąjį ketvirtį – 66 proc.). Iš 16–24 metų amžiaus gyventojų internetu naudojosi 98 proc., iš 65–74 metų amžiaus gyventojų – 15 proc. gyventojų. Iš dirbančių asmenų internetu naudojosi 84 proc.

78 proc. internautų naudojosi internetu kasdien, 18 proc. internetu besinaudojančių asmenų naudojosi juo bent kartą per savaitę, bet ne kasdien. Taigi reguliariai (ne rečiau kaip kartą per savaitę) internetu naudojosi 95 proc. internautų, arba 65 proc. visų 16–74 metų amžiaus gyventojų. Galimybę naudotis internetu namuose turėjo devyni iš dešimties (95 proc.) interneto vartotojų, arba 65 proc. visų 16–74 metų amžiaus gyventojų. Mobilųjį įrenginį (mobilųjį telefoną ar nešiojamąjį kompiuterį su belaidžio ryšio įranga) jungtis prie interneto (ne namuose ir ne darbe) bent retkarčiais naudojo 37 proc. internautų, arba 25 proc. visų 16–74 metų amžiaus gyventojų.

Internetas daugiausia buvo naudojamas naujienoms, laikraščiams ir žurnalams skaityti, ryšiams, informacijos paieškai. Naujienas, laikraščius ir žurnalus internete skaitė ar siuntėsi 91 proc., informacijos apie prekes arba paslaugas ieškojo 83 proc., elektroniniu paštu naudojosi 81 proc. internautų. 70 proc. interneto vartotojų naudodamiesi internetu skambino, 71 proc. dalyvavo pokalbių svetainėse, diskusijų forumuose, rašė tinklaraščius, susirašinėjo realiuoju laiku.

Bent kartą per metus valstybės institucijų ar kitų viešųjų paslaugų įstaigų elektroninėmis paslaugomis pasinaudojo 49 proc. 16–74 metų amžiaus internautų, arba 34 proc. visų šios amžiaus grupės gyventojų (2012 m. tyrimo duomenimis – atitinkamai 53 ir 36 proc.).

2013 m. pirmąjį ketvirtį prekes ir paslaugas asmeniniams tikslams internetu pirko ar užsakė 19 proc. visų 16–74 metų amžiaus gyventojų (2012 m. I ketv. – 14 proc.), arba 26 proc. asmenų, kurie naudojosi internetu. Per pastaruosius 12 mėn. prekes ar paslaugas internetu pirko ar užsakė 36 proc. internautų. Dažniausiai elektroninė prekyba buvo naudojama perkant drabužius, avalynę, sporto prekes, aksesuarus (51 proc. el. prekybos vartotojų) ir bilietus į kultūros renginius (41 proc.). Namų ūkio reikmenis pirko 27 proc., telekomunikacijų paslaugas – 25, turistines keliones – 18, elektroninius prietaisus – 16,  apgyvendinimo paslaugas atostogoms – 15, maisto ir kasdienio vartojimo prekes – 13, knygas, žurnalus, laikraščius, filmus ir muzikos įrašus bei akcijas, draudimo, finansines paslaugas – po 12, kompiuterių programinę įranga – 11 proc. elektroninės prekybos vartotojų.

Mobiliaisiais telefonais 2013 m. pirmąjį ketvirtį naudojosi 96 proc. visų 16–74 metų amžiaus gyventojų. Tarp vyresnio amžiaus asmenų judriojo ryšio vartotojų buvo šiek tiek mažiau nei tarp jaunimo. Mobiliaisiais telefonais naudojosi 84 proc. 65–74 metų amžiaus gyventojų, kitose amžiaus grupėse – 95 ir daugiau procentų, o tarp 16–24 metų amžiaus jaunimo – 99,4 proc. asmenų.

12–15 metų amžiaus paauglių apklausa parodė, kad 2013 m. pirmąjį ketvirtį asmeniniu kompiuteriu ir internetu naudojosi 99,8, mobiliuoju telefonu – 99 proc. šio amžiaus paauglių. Kompiuterį ir interneto prieigą namuose turėjo 90 proc. 12–15 metų amžiaus paauglių.

Išsamesnė informacija apie informacinių technologijų naudojimą namų ūkiuose pateikiama priede.

Duomenys apie informacinių technologijų naudojimą namų ūkiuose surinkti, apklausus 9 570 16–74 metų amžiaus ir 485 – 12–15 metų amžiaus asmenis iš atsitiktinai, naudojantis Gyventojų registru, atrinktų 4 885 namų ūkių, kurių bent vienas narys nebuvo vyresnis nei 74 metų.

Šaltinis: ivpk.lt
Kopijuoti, platinti, skelbti bet kokią portalo News.lt informaciją be raštiško redakcijos sutikimo draudžiama.

facebook komentarai

Naujas komentaras


Captcha

susiję straipsniai

Kas lemia interneto spartą?

Pastaruoju metu interneto sparta tapo vienu esminių veiksnių, renkantis interneto paslaugų teikėją. Nuotolinis mokymasis, nuotolinis darbas, nuotolinės treniruotės ir kitokia veikla, vykdoma per vaizdo konferencijas, kuriose iš vienų namų vienu metu dalyvauja keli šeimos asmenys,... skaityti »

Bus kuriama vieninga žiniasklaidos informacinė sistema

Siekiant padidinti visuomenės informavimo priemonių veiklos viešumą ir skaidrumą, Vyriausybė teikia Seimui Visuomenės informavimo įstatymo pataisas. skaityti »

77 proc. lietuvių internetu nuolat naudojasi asmeniniais tikslais

„Kantar TNS“ tyrimai rodo, kad 16–34 metų vartotojas Lietuvoje turi beveik 4 įrenginius su prieiga prie tinklo. skaityti »

Interneto svetainių kūrimas padeda modernizuoti verslą

Šiandien internetinius tinklalapius turi ne tik įmonės, bet ir fiziniai asmenys. Dabar tai yra bene tas pats, kaip turėti mobilųjį telefoną. skaityti »

Europos Sąjunga kurs nemokamą belaidžio interneto tinklą

Europos Parlamentas nubalsavo už programą „Wifi4eu“, pagal kurią visose Europos Sąjungos šalyse siūloma nemokamai steigti belaidžio interneto stoteles. skaityti »

Studentai sukūrė sistemą, leidžiančią telefonu įjungti šviesą biure ar užkaisti virdulį

Galimybė telefonu užkaisti virdulį egzistuoja ne tik filmuose – tai įrodė bendram projektui susibūrę talentingi Lietuvos studentai, vos per kelias savaites sukūrę sistemą, kuri leidžia internetu valdyti buities bei elektronikos prietaisus biure ar namuose. skaityti »

Atidaryta nauja interneto karštosios linijos svetainė

Nauja specializuota RRT svetainė skirta pranešimams apie pastebėtą neteisėtą ar žalingą turinį, darantį įtaką nepilnamečiams. skaityti »

Ką daryti ir ko nedaryti, kad būtum populiarus internete?

Ką daryti ir ko nedaryti, kad būtum populiarius socialiniuose tinkluose? Į šiuos ir kitus klausimus atsako A. Bendorius, kuriantis tinklaraštį „Geležinė lapė“. skaityti »

E. prekybos dešimtmetis: 6 kartus padaugėjo internetu perkančių lietuvių

Per pastarąjį dešimtmetį visoje Europos Sąjungoje asmenų, perkančių internetu, padaugėjo beveik dvigubai. skaityti »

Lietuviai prekes dažniausiai užsisako į namus

Kiekvienoje šalyje nusistovi vis kitokie siuntų atsiėmimo įpročiai, pvz. Prancūzijoje daugiau nei pusė perkančiųjų internetu pirkinius nukreipia į siuntų atsėmimo tašką, o Baltijos šalyse išskirtinio populiarumo sulaukia siuntų terminalai. skaityti »

Interneto rūšys ir tiekėjai: kaip išsirinkti?

Patarimai, į ką vertėtų atkreipti dėmesį renkantis internetą ir kaip nuspręsti, kokia interneto rūšis jums tinkamiausia. skaityti »