Unikali apklausa Europoje: vaikai retai sulaukia pagalbos internete

Publikuota: 2012 m. liepos 14 d. šeštadienis

Esamos skundų pateikimo priemonės neveikia – tik vienas iš dešimties (13 proc.) Europos vaikų, kurie buvo sutrikdyti ar nuliūdinti internete, apie tai pranešė naudodamiesi internete esančiais mechanizmais. Lietuvoje šiuos įrankius naudoja tik 9 proc. vaikų. Tai viena reikšmingiausių naujos EU Kids Online projekto, kurį Lietuvoje vykdo Mykolo Romerio universitetas (MRU), ataskaitos išvadų.

Liepos 11 d. interneto paslaugų teikėjai Europos Komisijos surengtame susitikime pristatė savo pastangas, kaip išlaikyti vaikų saugumą internete. Naujosios ataskaitos, apžvelgiančios, ką vaikai iš tikrųjų veikia internete, tyrėjai iš visos Europos rekomenduoja paslaugų interneto turinio kūrėjams daugiau dėmesio skirti draugiškai komunikacijai ir prieinamiems įrankiams.

Ataskaitoje taip pat atskleidžiama, kad vienas iš penkių vaikų yra susidūręs su potencialiai pavojingu interneto turiniu, pavyzdžiui, tinklalapiais, kuriuose skatinama anoreksija ar savižudiškos technikos.

Mykolo Romerio universiteto Socialinės politikos fakulteto Psichologijos katedros docentas Alfredas Laurinavičius, kuruojantis tyrimo vykdymą Lietuvoje tvirtina, jog pagal interneto naudojimą Lietuva priklauso „intensyvaus naudojimo bei aukštos rizikos“ šalių grupei. Net 95 proc. Lietuvos vaikų bent kartą per savaitę naudojasi internetu, 72 proc. tai daro kasdien. Lietuvos vaikai pasižymi ypatingai teigiamu interneto ir jo suteikiamų galimybių vertinimu. Intensyvus interneto naudojimas bei teigiamos nuostatos interneto atžvilgiu sudaro sąlygas ne tik tobulėti bei praturtinti vaiko asmenybę, bet ir susidurti su pavojais bei informacija, kurios poveikis yra greičiau žalingas negu naudingas.

Tėvai labiau susirūpinę pavojais internete negu alkoholiu, seksu ir narkotikais

Paklausus tėvų, kurioje srityje jie patiria daugiausia nertimo dėl vaikų, pirmaujančiame penketuke buvo nurodyti pasiekimai mokykloje, eismo įvykiai, patyčios (internete ar asmeninės) bei nusikalstamumas. Pavojai internete – su vaiku susisieks nepažįstamas ar jis pamatys netinkamą turinį – nurodyti ketvirtoje ir penktoje vietoje iš devynių, keliančių nerimą situacijų sąrašo: vienas iš trijų tėvų teigia, kad labiau nerimauja dėl šių pavojų. Mažiau nerimaujama dėl alkoholio, narkotikų, problemų su policija ir seksualinės veiklos.

Doc. A. Laurinavičius, komentuodamas rezultatus aiškina, jog tėvų nerimas dėl galimo neigiamo interneto vartojimo poveikio gali turėti keletą priežasčių: „Daliai tėvų internetas yra “svetima teritorija„, kurioje jų vaikai yra pranašesni, o tai, kas yra blogai pažįstama, kelia nerimą ar baimę. Reikia paminėti, kad lyginant su kitomis veiklomis, vaiko veiklą internete kontroliuoti yra sudėtingiau. Nerimą gali kelti vaiko galimybės užmegzti pažintis, dalintis savo nuotraukomis, kita informacija. Atskiri tragiški su interneto naudojimu susiję žiniasklaidoje pateikiami atvejai taip pat gali padidinti tėvų nerimą“.

Mykolo Romerio universiteto Psichologijos katedros vedėjas pastebi, kad susidūrę su nemaloniomis situacijomis internete vaikai gali ieškoti pagalbos jame. Visgi vaikai, pranešę apie jiems internete iškilusias problemas, nėra patenkinti atitinkamų paslaugų tiekėjų teikiama pagalba. Tik du trečdaliai vaikų, kurie pranešė apie pavojingą turinį ar patirtą riziką, suvokė jiems pateiktą atsakymą, kaip naudingą, o trečdalis – kaip nenaudingą. Tie, kurie pranešė apie seksualinius vaizdus, buvo šiek tiek labiau patenkinti suteikta pagalba.

Mažiau patyrę interneto vartotojai turi būti skatinami naudotis internete esančiais įrankiais, kurie savo ruožtų turėtų būti sukurti paprastam ir nepatyrusiam vartotojui.

Svarbus tėvų tarpininkavimas

Aktyvi tėvų pagalba naudojantis internetu, pavyzdžiui, bendra veikla jame ar vaikų skatinimas mokytis patiems, bet esant netoliese, jei prireiktų pagalbos – sumažina rizikos internete tikimybę visų amžių vaikams. Tai taip pat siejama su sumažėjusiu žalos potyriu tarp 9–12 metų amžiaus vaikų, kartu nesumažinant jų priėjimo prie teigiamų veiklų internete.

Šaltinis: pranešimas spaudai
Kopijuoti, platinti, skelbti bet kokią portalo News.lt informaciją be raštiško redakcijos sutikimo draudžiama.

facebook komentarai

Naujas komentaras


Captcha

susiję straipsniai

Kas lemia interneto spartą?

Pastaruoju metu interneto sparta tapo vienu esminių veiksnių, renkantis interneto paslaugų teikėją. Nuotolinis mokymasis, nuotolinis darbas, nuotolinės treniruotės ir kitokia veikla, vykdoma per vaizdo konferencijas, kuriose iš vienų namų vienu metu dalyvauja keli šeimos asmenys,... skaityti »

4 įdomūs faktai apie artėjančią daiktų interneto revoliuciją

Ekspertai kalba, kad jau netolimoje ateityje daiktų internetas taps masiniu reiškiniu, kuris ženkliai palengvins kiekvieno mūsų kasdienybę. skaityti »

Ar verta registruoti interneto svetainės adresą su lietuviškais rašmenimis?

Balandžio pradžioje jau ketvirtą kartą buvo surengti gražiausio svetainės vardo su lietuviškomis raidėmis, rinkimai. skaityti »

„Microsoft“ Europoje atidarė daiktų interneto laboratoriją

Daiktų interneto laboratorijos orientuotos į klientus, kurie investuoja į daiktų internetą – galimybę sujungti į vieną tinklą visus elektroninius prietaisus, nuo šaldytuvo iki namų robotų. skaityti »

Daugiau nei pusė lietuvių apsiperka kiniškose el.parduotuvėse

Europiečiai apsiperka ne tik Vakarų parduotuvėse, bet vis drąsiau gręžiasi į Rytus – į Kiniją, kuri tapo populiariausia Lietuvos, o taip pat ir Europos gyventojų užsieninių apsipirkimų šalimi. skaityti »

Lietuviškumu žavėję domenai su diakritiniais ženklais grimzta į nebūtį

Sukanka lygiai 13 metų, kai .lt domene buvo pradėti registruoti domenų vardai, turintys savitųjų lietuvių kalbos abėcėlės raidžių. skaityti »

Mokslininkai rado alternatyvą „Wi-Fi“ tinklui

Olandijos Eindhoveno universiteto tyrėja pasiūlė kaip alternatyvą „Wi-Fi“ naudoti infraraudonųjų spindulių tinklus. skaityti »

UNESCO ragina sudaryti sąlygas moterims naudotis internetu

Pasaulyje internetas vis dar labiau prieinamas vyrams, nei moterims. skaityti »

Kaip kurti įvaizdį socialiniuose tinkluose

orint kurti įvaizdį, pirmiausia turime sugalvoti, kokie norime atrodyti kitiems – teigia Arvidas Bendorius. skaityti »

Daiktų interneto prognozės 2020-iesiems

Nuo 2017 iki 2021 m. pasaulinė daiktų interneto rinka augs 4 proc. skaityti »

Tyrimas atskleidė, kokį poveikį mums daro neigiamos žinutės internete

Tai, kaip elgiamės internete su kitais žmonėmis, turi pasekmių ir realiame gyvenime. skaityti »