Ar technologijos skatina mus būti bendruomeniškesnius?

Publikuota: 2011 m. liepos 27 d. trečiadienis

Prieš kiek daugiau nei dešimtmetį amerikiečių politikos mokslų profesorius Robertas Putnamas išleido knygą „Boulingas vienumoje: Amerikos bendruomenės žlugimas ir atgimimas“ (angl. Bowling Alone: The Collapse and Revival of American Community), kurioje apverkė socialinio kapitalo smukimą Jungtinėse Valstijose – žmonės vis rečiau dalyvavo bendruomenės gyvenime, savanoriavo ir tiesiog turėjo vis mažiau socialinių kontaktų.

Taigi kokia vis retėjančių vakarų, praleistų kad ir lošiant pokerį su draugais, žala? Pasak R. Putnamo, kuo mažiau turime susitikimų su žmonėmis – tiek formalių, tiek ne – tuo mažiau dėmesio skiriame bendruomeniškumui. Reziumuojant galima sakyti, kad, užuot aktyviai megzdami ryšius su kitais žmonėmis, gyvename pasyviai vartodami virtualų gyvenimą.

Dar po keleto metų JAV atlikti sociologiniai tyrimai parodė, kad griūva ir žmonių vienas kito psichologinio palaikymo sistema – vis mažiau apie rūpimus dalykus kalbama su artimaisiais ir draugais.

Tačiau pastaraisiais metais atlikti tyrimai (tiesa, daugiausia JAV universitetų) vis dažniau paneigia iki šiol vyraujančias teorijas, kad, išpopuliarėjus virtualiam bendravimui, žmonės vis mažiau užmezga ryšių realybėje.

Sociologas iš Pensilvanijos universiteto Keitas Hamptonas ištyrė beveik 3000 amerikiečių ir priėjo prie išvados, kad žmonės, aktyviausiai besinaudojantys socialinėmis technologijų galimybėmis (daugiausia – socialiniais tinklais), ir realiame gyvenime lengviau užmezga kontaktą su kitais žmonėmis, turi stipresnių bendruomeniškumo ir pilietiškumo jausmų, dalyvauja įvairių organizacijų veiklose.

Atliktas tyrimas parodė, kad maždaug pusė suaugusiųjų naudojasi bent vienu socialiniu tinklu per dieną. 15 proc. populiariausio pasaulyje tinklo „Facebook“ vartotojų kasdien atnaujina savo statusą, daugiau nei 20 proc. – kasdien kažką pakomentuoja. Dauguma jaunų žmonių (18–22 m.) savo statusą per dieną atnaujina net kelis kartus.

Ką visa tai reiškia? Pirmiausia tai, kad vis daugiau žmonių įgyja savotišką psichologinę priklausomybę nuo socialinių tinklų. „Ir tai nebūtinai yra blogai“, – sako K. Hamptonas.

Tyrimo metu paaiškėjo, kad asmenys, aktyviai bendraujantys būtent socialiniais tinklais, kone 50 proc. dažniau pasitiki žmonėmis apskritai, palyginti su kitais interneto vartotojais. Be to, jie yra labiau linkę burtis į įvairias organizacijas, aktyviau balsuoja rinkimuose, savanoriauja ir t. t.

Siekdamas ištirti interneto sklaidą ir naudojimosi ypatumus viešose erdvėse, sociologas K. Hamptonas taip pat atliko tyrimą. Kartu su studentais profesorius beveik 400 valandų stebėjo žmonių naudojimąsi bevieliu internetu keliuose JAV miestuose. Atlikus tyrimą paaiškėjo, kad beveik pusė žmonių naudojasi belaidžiu ar mobiliuoju internetu viešose bibliotekose, apie 20 proc. – kavinėse ir net 5 proc. – bažnyčioje.

Atrodytų, žmonės, viešoje erdvėje įsikniaubę į nešiojamąjį kompiuterį ar mobilųjį telefoną, „iškrenta“ iš konteksto ar tam tikra prasme izoliuojasi nuo minios. Tačiau, kaip sako K. Hamptonas, tokie žmonės „iš tikrųjų nėra izoliuoti, priešingai, jie tuo pat metu bendrauja su ne viena žmonių grupe – susirašinėja elektroniniu paštu, bendrauja socialiniuose tinkluose, naudojasi internetiniais telefonais, vaizdokonferencijomis ir t. t.

Įdomu ir tai, kad neribojama belaidžio interneto prieiga viešose miesto erdvėse į jas pritraukia vis daugiau naujų žmonių –taip iš naujo atrandamas miestas.

Pusė pasaulio žmonių gyvena miestuose, ir tas skaičius iki 2050-ųjų gali padidėti iki 70 proc. „Šiandienio mūsų pasaulio elementų keitimosi tempai labai skiriasi – technologijos keičiasi taip greitai, kad žmonės vos spėja pavyti, o miestų pokyčiai yra labai lėtas procesas“, – sakė urbanistė Susan Piedmont-Palladino JAV surengtame forume, skirtame padėti miestams priimti urbanizacijos keliamus iššūkius.

„Neįmanoma taip padaryti, kad miestai keistųsi kartu su technologijomis, bet svarbu suvokti, jog tie, kurie priims ir pritaikys inovacijas, taps tik patogesne ir sveikesne vieta gyventi.“

Šaltinis: bernardinai.lt
Kopijuoti, platinti, skelbti bet kokią portalo News.lt informaciją be raštiško redakcijos sutikimo draudžiama.

facebook komentarai

Naujas komentaras


Captcha

Populiariausi straipsniai

Kitoks požiūris į elektronines knygas

Skaityti knygas telefone ar planšetėje jau tampa norma, tačiau žmonės vis viena ilgisi „tikros“ knygos formos. Save „beveik dizaineriu“ vadinantis Fabrice Dubuy pristato kitokį knygų skaitytuvą – „TwistBook“. skaityti »

Medžiaga, kuri sukels perversmą sporto prekių ir medicinos pramonėse

Bingamtono Universiteto Niujorke mokslininkai sukūrė šią keistą tamprią medžiagą, kuri iš tikrųjų yra baterija. skaityti »

Vyras savadarbe raketa bandys įrodyti, kad Žemė plokščia

Mike'as Hughesas pasirengęs paleisti savo iš metalo laužo sukurtą raketą Mojave dykumoje ir įrodyti, kad Žemė yra plokščia. skaityti »

Ar galima sapnuoti nemiegant?

Mokslininkai iš Londono teigia atradę būdą kaip sutrikdyti žmogaus protą ir pakeisti jo supratimą apie tai, kas tikra. skaityti »

Biurų pastatai su treniruokliais ir masažuotojais – kaip milžiniškos kompanijos atrakina darbuotojų kūrybiškumą?

Įsivaizduokite įmonę, kuri iš visų savo darbuotojų ne prašo, bet reikalauja į užduotis žvelgti netradiciškai. skaityti »

„Panasonic“ pristatė permatomą televizorių

Neseniai Berlyne vykusioje parodoje „IFA 2017“ televizorių gamintoja „Panasonic“ pristatė televizorių su visiškai permatomu ekranu. skaityti »

Programuotojų diena

Rugsėjo 13 dieną minima Programuotojų diena. Kodėl būtent šiandien? skaityti »

Mokslininkai mano atradę būdą, kaip visam laikui atsikratyti žalingų įpročių

Mokslininkai atranda naujų būdų, kaip tiesiogiai veikiant smegenis atsikratyti žalingų įpročių ir iki minimumo sumažinti atkritimo tikimybę. skaityti »

Kad kelionė neprailgtų: intelektiniai žaidimai, kuriuos privalote turėti išmaniajame

Pažinimo džiaugsmas mus praturtina kaip niekas kitas, tačiau keliaudami mes dažnai daugybę laiko praleidžiame automobilyje ar lėktuve, valandų valandas pro langą veltui stebėdami plaukiančius debesis. skaityti »

Ką veikia biomechanikai?

Biomechanikai – tai inžinieriai, kurie mokosi iš gamtos... skaityti »

Lietuvos studentas sukūrė sportinį elektrinį triratį

Europoje dar nauja sporto šaka susidomėjęs studentas Rolandas Dockevičius iš Klaipėdos sukūrė elektrinį triratį drifterį. skaityti »