Mokslininkai teigia, kad kadaise Žemėje nebuvo žemynų

Publikuota: 2012 m. lapkričio 13 d. antradienis

Kadaise Žemė buvo vienas nesibaigiantis sausut sausutėlis rutulio formos kontinentas. Kaip Merkurijus, Mėnulis ar Marsas šiandien. Tačiau netruko ateiti ir žemynų era.

Mokslininkai mano, kad vandens į Žemę prinešė kometos – iš jų susiformavo vandenynai. Tačiau kontinentų kontūrus braižė ir tebebraižo ne tik jie, bet ir nuolat judančios tektoninės plokštės. Ankstyvoje Žemės jaunystėje nutiko taip, kad tektoninės plokštės vandeniu padengtoje Žemėje sustūmė vieną superkontinentą – Pangėją (lot. – „Pangaea“, liet. – „visos žemės“).

Skirstytis Pangėja pradėjo visai neseniai – tik prieš 200 mln. metų (Žemei – 4,5 mlrd. metų). Pangėja it ląstelė pasidalijo į du superžemynus – Gondvaną (pietų pusrutulyje) ir Lauraziją (šiaurės pusrutulyje). Savo ruožtu, dalijosi ir šios „ląstelės“ – dabar Žemėje tokių turime šešias (Šiaurės Amerika, Pietų Amerika, Antarktida, Eurazija, Afrika, Australija).

Nors mokslininkai turi gana nemažai geologinės informacijos apie Pangėją (visame pasaulyje apstu priešistorinio vandenyno dugno nuosėdų ir pan.), klausimas apie tikslią Pangėjos formą tebėra atviras ir neturintis tikslaus atsakymo.

Kur kas mažiau žinoma, ar kada nors egzistavo žemynų iki Pangėjos. Vienas iš tokių hipotetinių superžemynų yra Rodinija. Mokslininkai spėja, kad ji galėjo susiformuoti prieš maždaug 1,1 mlrd. metų, o skaidytis pradėjo prieš 800-600 mln. metų. Geologai yra linkę manyti, kad superžemynų skaidymasis į žemynus ir „susibėgimas“ atgal į vieną krūvą sudaro vadinamąjį superžemyno ciklą.

Panašu, kad tas ciklas tebevyksta ir dabar. Žemynai juda kaip ir judėję – tolsta vieni nuo kitų maždaug po 2–3 cm per metus. Žemynų judėjimas kelia žemės drebėjimus, kursto išsiveržti ugnikalnius ir formuoja naujus kalnus. Po daugelio milijonų metų dabartiniai žemynai, ko gero, iš naujo susijungs į vieną.

Šaltinis: technologijos.lt
Kopijuoti, platinti, skelbti bet kokią portalo News.lt informaciją be raštiško redakcijos sutikimo draudžiama.

facebook komentarai

Naujas komentaras


Captcha

Populiariausi straipsniai

Kitoks požiūris į elektronines knygas

Skaityti knygas telefone ar planšetėje jau tampa norma, tačiau žmonės vis viena ilgisi „tikros“ knygos formos. Save „beveik dizaineriu“ vadinantis Fabrice Dubuy pristato kitokį knygų skaitytuvą – „TwistBook“. skaityti »

Dantis bus galima valytis be rankų

Elektroninis dantų šepetėlis „Amabrush“ veikia be rankų, jį tereikia įsikišti į burną. skaityti »

Kinijoje atidarytas Dirbtinio intelekto miestas

Hangzhou mieste įdiegta 90 inovatyvių projektų, veikiančių 15-os skirtingų dirbtinio intelekto sistemų pagrindu. skaityti »

Kaip ir kodėl naujosios technologijos skatina sportuoti?

Sporto populiarumo bangai vis dar augant, spėliojame, kas tam padarė įtaką. Vienas iš tai nulėmusių faktorių yra išmaniųjų technologijų tobulėjimas. skaityti »

Robotas išgelbėjo mergaitę nuo griūvančių lentynų

Permėje (Rusijoje) robotas išgelbėjo vaiką nuo griūvančių ant jo lentynų. skaityti »

Vilniuje lietuviai ir amerikiečiai filmuoja fantastinę dramą apie ateitį „001Lithium X“

Vilniuje prasidėjo bendros Lietuvos ir JAV gamybos vaidybinio filmo „001Lithium X“ filmavimo darbai. skaityti »

Kinijoje atidaryta mobili parduotuvė be kasininkų

Kinijoje atidaryta mobili parduotuvė be kasininkų „Moby Mart“, kuri gali pati važinėti gatvėmis. skaityti »

Serveriai šildys vandenį privačiuose namuose

Olandijos bendrovė „Nerdalize“ siūlo panaudoti serverių gaminamą šilumos energiją šildyti vandeniui. skaityti »

Lietuvos gyventojai – aistringiausi serialų žiūrovai Baltijos šalyse

Duomenys rodo, kad 81 proc. apklaustųjų šalyje linkę žiūrėti net keletą mėgstamo serialo serijų iš eilės. skaityti »

Australiškas monetas puošia bananai su pižamomis

Ir kas tik nevaizduojama ant monetų! Pavyzdžiui – bananai su pižamomis! skaityti »

Slovėnijoje populiarėja skaitmeniniai antkapiai

Vienose Slovėnijos miesto Mariboro kapinėse pasirodė unikalus antkapis su didžiuliu jutikliniu ekranu, kuriame galima peržiūrėti nuotraukas ir vaizdo įrašus. skaityti »