Liudvikas Van Bethovenas - vienas garsiausių pasaulio kompozitorių, visiems laikams įėjęs į klasikinės muzikos istoriją. Jo sukurtos sonatos tikriausiai taip ir nepaliks pasaulinio garso orkestrų repertuaro, tačiau dažniausiai žmonės apie Bethoveną prisimena kai ką kito - jis gyvenimo pabaigoje apkurto ir savo kūrinių nebegirdėjo. Visgi buvo ne visai taip - jis naudojosi muzikos perdavimu kaulais. Šiuo principu pagrįstas technologijas dabar neįtikėtinai pigiai galite naudoti ir jūs.

Bethoveno klausa pradėjo silpti sulaukus vos 28-erių metų, o štai 50-ies kompozitorius jau visai nebegirdėjo. Nereikia būti muzikos profesionalu, jos suprastum, kad kurčias ar neprigirdintis muzikos kūrėjas susiduria su didžiuliais sunkumais. Daugelis tokioje situacijoje pasiduotų ir nebekurtų, nes tai būtų per sunku, tačiau Bethovenas sonatas ir simfonijas kūrė iki savo ankstyvos mirties - jis mirė sulaukęs vos 57-erių.

Istorija, kaip šis žmogus kūrė įspūdingus muzikinius šedevrus pats jų negirdėdamas (arba girdėdamas labai menkai) yra plačiai nušviesta. Iki šiol ginčijamasi, kaip klausos praradimas paveikė Bethoveno kūrybą ir ar šiuolaikinė medicina būtų suteikusi kompozitoriui galimybę išgirsti savo kūrinius. Tačiau buvo ne visai taip - Bethovenas naudojosi metodu, kuris jam muziką leido girdėti nepaisant silpnėjančios klausos.

Bethovenas prie pianino, kurį naudojo kurdamas muziką, pritaisydavo nedidelį virbą, o kitą jo galą tvirtai sukąsdavo tarp dantų. Taip muzika apeidavo silpną ausies būgnelį ir patekdavo tiesiai į vidinėje ausyje esančią sraigę. Tai vadinama garso perdavimu kaulais - įprastai garsas perduodamas oro virpesiais, kurie judina būgnelį, kuris šiuos judesius verčia vibracija, kurią sraigė verčia nerviniu signalu. Kitaip tariant, klausantis įprastai, ausies būgnelis garsą verčia vibracija, o naudojant prietaisus, kurie garsą perduoda kaulais šią funkciją atlieka specialūs garsiakalbiai.

Bethoveno klausai ir toliau silpstant šis metodas tapo išsigelbėjimu. Galiausiai net įsikandęs virbą jis muzikos tikrąja to žodžio prasme girdėti nebegalėjo. Tačiau tuo metu jis jau buvo pripratęs prie virpesių savo kauluose, todėl puikiai suprato, ką jie reiškia. Tai yra, jis žinojo, kokį garsą atitinka jo jaučiami virpesiai. Jam tai leido pasiekti didesnį tikslumą, kuriant įspūdingus muzikinius šedevrus.

Kurtumas dažnai yra pakitimų vidurinėje ausyje priežastis. Taip buvo ir Bethoveno atveju. Todėl XX a. pasipylė įvairūs neprigirdintiems skirti išradimai, kurie pasinaudojo šiuo principu. Vėliau pradėti kurti ir sveikiems skirti prietaisai. Pavyzdžiui, 1957 m. Clairdonas Cunninghamas sukūrė specialų šalmą naikintuvų pilotams, kad šie galėtų girdėti pranešimus per radijo sistemą, nepaisant didžiulio orlaivio variklių riaumojimo. 1994 m. H. Werneris Botteschas išrado per kaulus grojančias stereo ausines, kurios turėjo padaryti sportavimą patogesniu ir saugesniu.

XXI amžiuje kaulais garsą perduodančios ausinės atsirado ir elektronikos parduotuvėse. Jomis iš karto susidomėjo daugybė elektronikos entuziastų ir audiofilų. Kai kurie jų liko nusivylę - teigiama, kad girdima muzika yra iškraipyta ir visai kitokia. Kiti liko labai patenkinti, džiaugdamiesi, kad tokios ausinės labai praverčia sportuojant. Galbūt jos ir neatkuria garso su tokiu preciziškumu kaip įprastos ausinės ir garsiakalbiai, tačiau su jomis muziką galima jausti, o ne tik girdėti. Gerai ir tai, kad jos neužima ausies, todėl galima girdėti atvažiuojančius automobilius, dviratininkus ir pan.

Iš pradžių per kaulus grojančios ausinės buvo gana brangios. Turint omenyje, kad technologija buvo visai nauja, didelė kaina nestebino. Tačiau šiais laikais šį principą galima išbandyti ir labai pigiai. Pavyzdžiui, „Blog.Fish Musiko2“ ausinės, yra gana populiarios jau vien dėl to, kad yra belaidės, gali groti gana ilgą laiką ir puikiai tinka sportuojantiems. „Blog.Fish Musiko2“ ausinės šiuo metu kainuoja mažiau nei 35 eurus, galima rinktis iš 4 spalvų.

Nėra visiškai aišku, ar Bethovenas pats sugalvojo šį metodą savo kuriamai muzikai girdėti. Galbūt jam kas nors patarė ar jis matė panašiai besielgiančius senus muzikantus. Tačiau aišku, kad su technologijų paplitimu kaulais garsą perduodančios ausinės šiandien tiesiog prašosi išbandomos.