Finansų ministras Vilius Šapoka su Europos Audito Rūmų nariu Rimantu Šadžiumi aptarė Rūmų finansinių ir veiklos auditų ataskaitas Lietuvai aktualiais klausimais. Daugiausiai dėmesio skirta Europos ekonomikos skatinimo ir finansų stabilumo užtikrinimo priemonėms – finansų inžinerijos priemonių panaudojimui įgyvendinant Europos Sąjungos lėšomis finansuojamus projektus, Europos strateginių investicijų fondo (EFSI) veiklai, bendro bankų priežiūros mechanizmo veikimui.

„Europos Audito Rūmai vertina ES programų įgyvendinimą ne tik pagal tai, ar jos vykdomos tinkamai, bet ir koks jų poveikis ūkio raidai. Lietuva siekia efektyviai išnaudoti visas galimybes, kurios padėtų skatinti ekonomiką, tuo pačiu metu nenusižengiant fiskalinei drausmei. Dėl to svarbu atsižvelgti į rekomendacijas ir problemas, kurias Rūmai kelia visos Europos mastu“, – sakė finansų ministras V. Šapoka.

Papildoma informacija

Pagal finansų inžinerijos priemonėms skiriamą lėšų dalį ir pasiektus rezultatus Lietuva patenka tarp pirmaujančiųjų Europos Sąjungos šalių ir įvardijama kaip sektinas pavyzdys. Įvertinusi sėkmingą patirtį 2007-2013 m. laikotarpiu (fondai įgyvendinti visa apimtimi, pritrauktos privačios lėšos, grįžusios lėšos toliau naudojamos pakartotinėms investicijoms), Lietuva toliau šias priemones naudoja ir 2014-2020 m. ES investicijų laikotarpiu, numato plėsti jų pritaikymą.

***

Europos Komisija pasiūlė pratęsti EFSI veiklą iki 2020 m., padvigubinant pritraukiamas investicijas iki 630 mlrd. eurų (vietoj 315 mlrd. eurų, planuotų, steigiant šį fondą 2015 metais). Tam jau yra pritarusi ES ekonomikos ir finansų ministrų (ECOFIN) taryba.

Lietuvoje EFSI finansavimas patvirtintas trims projektams: Vilniaus kogeneracinės jėgainės, kūrenamos biokuru ir atliekomis, statybai (projektui, kurio vertė – 381 mln. eurų, jau užtikrinta iki 190 mln. eurų Europos investicijų banko paskola), Vilniaus oro uostui saugumo didinimo ir pritaikymo numatomiems keleivių srautams aptarnauti (iki 30 mln. eurų paskola) bei 72,15 km greitkelio ruožo Vilnius – Utena (A14) rekonstrukcijai ir modernizavimui (iki 40 mln. eurų paskola). Taip pat sudaryti trys susitarimai su bankais dėl smulkaus ir vidutinio verslo įmonių finansavimo, kurių bendra vertė – 365 mln. eurų.