Atnaujintas Mokėjimų įstatymas – pigesnės bankų paslaugos, skaidresni įkainiai

Publikuota: 2016 m. kovo 24 d. ketvirtadienis

Finansų ministerija kartu su Lietuvos banku parengė ir pateikė Vyriausybei naują Mokėjimų įstatymo redakciją. Šiuo įstatymo projektu siekiama, kad, jį priėmus, atpigtų bankų ir kitų kredito įstaigų paslaugų įkainiai, gyventojai aktyviau naudotųsi elektroninėmis mokėjimo priemonėmis, mažėtų atsiskaitymai grynaisiais.

Projektu į nacionalinę teisę perkeliamos Europos Sąjungos (ES) Mokėjimo sąskaitų direktyvos nuostatos, taip pat įgyvendinamas ES reglamentas dėl tarpbankinio mokesčio.

„Lietuvos gyventojai itin dažnai atsiskaito grynaisiais pinigais. Tokio elgesio priežastys nėra vien įpročiai, bet, būkime atviri – ir dideli bankų operacijų įkainiai, ir mūsų tikslas yra šias paslaugas atpiginti. Tai paskatintų žmones aktyviau jomis naudotis, taip pat ‒ ir elektroninėmis mokėjimo priemonėmis. Be to, konkuruodami kainomis, paslaugų teikėjai bus suinteresuoti žmonėms teikti kokybiškesnes, modernesnes ir pigesnes paslaugas“, ‒ sako finansų ministras Rimantas Šadžius.

Svarbiausia Mokėjimų įstatymo projekto naujovė yra pagrindinė mokėjimo sąskaita, vadinamasis mokėjimo paslaugų „krepšelis“. Lietuvos banko siūlymu, jį galėtų sudaryti ne mažiau kaip 10 bet kokių pervedimų eurais internetu kas mėnesį (į bet kurį banką, kredito uniją ar kitą mokėjimo paslaugų teikėją Lietuvoje ir kitose Europos ekonominės erdvės valstybėse), neribotas klientui į sąskaitą pervestų lėšų eurais įskaitymas, ne mažiau kaip 550 eurų per mėnesį išgryninimas bankomate Lietuvoje, visos eurų banknotų įnešimo į kliento sąskaitą operacijos banko ar kredito unijos parinktose vietose, pvz., bankomate.

Į „krepšelį“ taip pat įeitų mokėjimo kortelės išdavimas, tvarkymas, atnaujinimas ir atsiskaitymai ja internetu bei prekybos vietose, mokėjimo sąskaitos atidarymas, tvarkymas, uždarymas, elektroninė bankininkystė ir banko, kredito unijos ar elektroninių pinigų įstaigos teikiama saugi prisijungimo prie jos priemonė (kodų generatorius ir pan.).

Pagrindinę mokėjimo sąskaitą galės turėti kiekvienas banko, kredito unijos ar elektroninių pinigų įstaigos klientas. Joje esantis paslaugų rinkinys gyventojams kainuos mažiau nei atliekant tokias pat operacijas iš kitų jų turimų sąskaitų. Didžiausią leistiną „krepšelio“ komisinio atlyginimo dydį nustatys Lietuvos bankas.

Finansų ministras R. Šadžius pabrėžia, kad, atsižvelgiant į nemažos visuomenės dalies finansinį pažeidžiamumą, yra numatytas komisinio atlyginio diferencijavimas. Todėl nepasiturintys, socialinę paramą gaunantys gyventojai (Lietuvoje tokių asmenų yra apie 130 tūkstančių), už minėtą krepšelio paslaugų rinkinį mokės ne daugiau nei pusę Lietuvos banko nustatyto didžiausio komisinio atlyginimo. Visą dydį mokės visi kiti pagrindinės mokėjimo sąskaitos turėtojai.

Atkreiptinas dėmesys, kad vienas gyventojas galės turėti vieną pagrindinę mokėjimo sąskaitą bet kurioje pasirinktoje elektroninių pinigų ar kredito įstaigoje.

Projekte numatyta galimybė vartotojams lengvai ir greitai pakeisti mokėjimo paslaugų teikėją, t. y., perkelti savo mokėjimo sąskaitą iš vieno į kitą.

Tam, kad naudotojai galėtų lengvai ir paprastai palyginti įvairių mokėjimo paslaugų teikėjų paslaugų įkainius, numatoma, kad Lietuvos banko interneto svetainėje bus skelbiami visi komisiniai atlyginimai už paslaugas, susijusias su  mokėjimo sąskaita. Taip pat siekiama, kad mokėjimo paslaugų teikėjai vartotojams nemokamai teiktų ataskaitas apie jų sumokėtus komisinius kas pusmetį ir už visus metus.

Mokėjimų įstatymo projektu taip pat įgyvendinamas ES reglamentas dėl tarpbankinio mokesčio už atsiskaitymus bankų kortelėmis. Nustatomas 0,2 proc. didžiausias sandorio vertės tarpbankinis mokestis, atliekant mokėjimus debeto kortele, ir 0,3 proc. − kredito kortele. Lietuvoje šio mokesčio dydis buvo nereguliuojamas ir vidutiniškai sudarė 0,94 proc. operacijų vertės debeto kortele ir 1,07 proc. – kredito kortele.

Šaltinis: finmin.lrv.lt
Kopijuoti, platinti, skelbti bet kokią portalo News.lt informaciją be raštiško redakcijos sutikimo draudžiama.

facebook komentarai

Naujas komentaras


Captcha

Investicijos su optimizmo ženklu: kokie verslai ir kaip plėsis?

Prieškrizinį lygį pasiekusios investicijos nenustos augti ir šiemet – investuoti į verslo plėtrą planuoja 74 proc. Lietuvoje veikiančių verslo įmonių. skaityti »

Lietuva pakilo pagal talentų konkurencingumo indeksą

Pagal talentų konkurencingumo indeksą, vertinantį šalių pastangas pritraukti talentų bei šalyje egzistuojančias kompetencijas, Lietuva pakilo per dvi pozicijas ir užima 33 vietą tarp 118 vertinamų šalių. skaityti »

Duomenų vizualizacija gali užkirsti kelią Zika virusui

Daugiau nei 36 tūkstančiai šeimų gali būti dėkingos mobiliųjų duomenų vizualizacijai, padėjusiai išsaugoti jų gyvybes. skaityti »

Lietuva išlieka inovatyviausia Baltijos šalis, bet dar turi kur pasitempti

Inovatyviausių pasaulio ekonomikų penkiasdešimtuke šiemet Lietuva užėmė 32 vietą ir aplenkė Latviją bei Estiją. skaityti »

Rekordinės „Knygų Kalėdos“ praturtino bibliotekas ir vaikų globos namus

Per Lietuvos Respublikos Prezidentės Dalios Grybauskaitės inicijuotą akciją „Knygų Kalėdos“ šalies bibliotekoms, globos namams ir vaikų dienos centrams šiais metais padovanota daugiau nei 50 tūkst. naujų knygų. skaityti »

Vilniuje plečiama elektromobilių infrastruktūra

Vilnius sparčiai žengia į priekį, įsileisdamas vis daugiau naujovių – savivaldybė, matydama elektromobilių augimą mieste, nusprendė vilniečiams įrengti daugiau įkrovimo stotelių. skaityti »

Susitikime su Amerikos-Lietuvos verslo taryba - dėmesys Fintech sektoriaus plėtrai

Finansų ministras Vilius Šapoka susitiko su Lietuvoje viešinčiu Amerikos-Lietuvos verslo tarybos (ALBC) prezidentu Ericu Stewartu, su kuriuo diskutavo apie verslo ir investicijų perspektyvas. skaityti »

„Incoterms®“ sąvadui suėjo 80 metų

Tarptautinių taisyklių, pagal kurias tiksliai apibrėžiami prekybos terminai, sąvadas – Incoterms® – mini savo gyvavimo 80-metį. skaityti »

Kasos aparatų naudojimo naujovės: daugiau sąžiningos konkurencijos, mažiau administracinės naštos

Siekdama sumažinti administracinę naštą bei užtikrinti sąžiningas ir vienodas sąlygas visam verslui, Vyriausybė posėdyje pritarė Finansų ministerijos siūlymui keisti kasos aparatų naudojimo tvarką. skaityti »

Pameistrystės plėtra Lietuvoje – be aiškios strategijos

Į profesinio mokymo sistemą Lietuvoje investuojami milijonai europinių pinigų, tačiau verslas pasigenda tikslingesnio būsimų darbuotojų ruošimo. skaityti »