Pastaruoju metu dėl palankios situacijos pagrindinėse eksporto rinkose ir aukštų produkcijos kainų Lietuvos žemės ūkio ir pramonės sektoriui teko vieno iš pagrindinių ekonomikos variklių vaidmuo. Tačiau DNB analitikų teigimu, atsirado grėsmių tiek šalies viduje, tiek pagrindinėse maisto sektoriaus eksporto rinkose, prie kurių šiai ūkio veiklai teks prisitaikyti.
Pastaruoju metu dėl palankios situacijos pagrindinėse eksporto rinkose ir aukštų produkcijos kainų Lietuvos žemės ūkio ir pramonės sektoriui teko vieno iš pagrindinių ekonomikos variklių vaidmuo. Tačiau DNB analitikų teigimu, atsirado grėsmių tiek šalies viduje, tiek pagrindinėse maisto sektoriaus eksporto rinkose, prie kurių šiai ūkio veiklai teks prisitaikyti.
„Lietuvos žemės ūkio ir maisto perdirbimo sektorius sėkmingai atsispyrė ekonomikos nuosmukiui ir pastaraisiais metais tapo vienu svarbiausių Lietuvos ekonomikos augimo ramsčių. Sektoriaus svarbą ekonomikai parodo faktas, kad žemės ūkis ir maisto pramonė sukuria 8,2 proc. Lietuvoje sukuriamos pridėtinės vertės – dvigubai daugiau nei atitinkamas Europos Sąjungos šalių vidurkis (3,7 proc.)“, – „Lietuvos agroverslo konferencijoje 2013: tendencijos ir galimybės“ pažymėjo DNB banko vyr. analitikė Indrė Genytė–Pikčienė.
Trejus metus iš eilės maisto sektoriaus produktų eksportas buvo rekordinis, o pernai Lietuvos šio ūkio segmento eksporto rodikliai buvo geriausi per visą Nepriklausomybės laikotarpį – iš viso 2012 m. žemės ūkio ir maisto gaminių eksportuota už 14,6 mlrd. litų., iš kurių 9,6 mlrd. litų sudarė lietuviškos kilmės maisto sektoriaus prekės.
DNB vyr. analitikė I. Genytė–Pikčienė atkreipė dėmesį, kad Lietuvos maisto sektoriaus modernizuojasi sparčiau nei Lietuvos ūkio vidurkis – kelerius metus iš eilės maisto sektoriaus materialinių investicijų augimo tempai ženkliai viršijo ūkio vidurkį. Pavyzdžiui, pernai žemės ūkyje materialinės investicijos augo 22,4 proc., o maisto pramonėje – net 39 proc., kai šalies vidutinis investicijų augimas sudarė vos 3 proc. Be to, maisto sektorius tampa vis svarbesniu darbdaviu – jei 2008 m. šiame sektoriuje dirbo 11,4 proc. visų užimtųjų, tai pernai – jau 12,7 proc. visų užimtųjų.
Vis dėlto DNB analitikai pažymi, kad Lietuvos ekonomika įžengia į nuosaikios raidos etapą, kai bent jau artimiausius keletą metų šalies BVP augimas svyruos tarp 2–4 proc., taigi augimo galimybės vidaus rinkoje bus ribotos. Be to, su sunkumais susiduria ir pagrindinės maisto sektoriaus eksporto rinkos – artimiausiais metais ES ūkis išgyvens recesiją, žymus ekonomikos sulėtėjimas prognozuojamas ir Rusijai – antrai pagal dydį Lietuvos maisto sektoriaus eksporto rinkai.
„Siekiant išlaikyti augimo tempą ir atsispirti didėjančiai konkurencijai, Lietuvos žemės ūkio ir maisto pramonės sektoriui būtina veiklos specializacija ir kooperacija, o koncentracija neišvengiama. Taip pat reiks išmokti veikti lėtesnės ūkio plėtros sąlygomis bei praplėsti eksporto rinkų geografiją orientuojantis į sparčiai augančias besivystančias rinkas, – teigė I. Genytė–Pikčienė.
Lietuvos maisto sektorius praras ir pernykštį kozirį – tikėtina, kad dėl prognozuojamo rekordinio grūdų derliaus pasaulyje, šiemet tarptautinės žemės ūkio produkcijos ir maisto produktų kainos bus mažesnės. Rizikos slypi ne tik išorės rinkose, tačiau ir ūkio viduje – maisto sektoriui vis opesnė tampa struktūrinio nedarbo problema, kai net ir esant didelei darbuotojų pasiūlai, darbdaviams sunku rasti kvalifikuotų darbuotojų. Be to, sektorius susiduria su emigracijos ir visuomenės senėjimo iššūkiais. Tai didina darbdaviams spaudimą kelti algas kvalifikuotiems darbuotojams, tačiau mažina sektoriaus konkurencingumą.