Euro zona gali dar labiau kilstelėti gyvenamojo NT kainas Lietuvoje

Publikuota: 2013 m. gegužės 14 d. antradienis

Nekilnojamojo turto ekspertai prognozuoja, kad Lietuvoje gali pasikartoti Estijos ir kitų euro zonos šalių nekilnojamojo turto rinkos pavyzdys, kai kainos augti pradėjo likus metams iki euro įvedimo.

Tris mėnesius augusios kainos Vilniaus nekilnojamojo turto rinkoje dar nepasiekė aukščiausio taško. Pasak nekilnojamojo turto agentūros „011“ eksperto Ernesto Adomaičio, dabartinių euro zonos šalių pavyzdžiai rodo, kad artėjant euro įsivedimo datai, būstų kainos išauga dar labiau.

„Šalims, įsivedusioms eurą, gyvenamojo nekilnojamojo turto kainos kildavo vienerius metus prieš įvedimą ir vienerius metus po įvedimo. Tikėtina, kad panašus scenarijus gali pasikartoti ir Lietuvoje, todėl dar labiau kainos kilti gali pradėti nuo 2014 metų“, – prognozuoja E. Adomaitis.

Pasak NT specialisto, euro įvedimas visada daro įtaką nekilnojamojo turto paklausą. Jei pasiūla nėra perteklinė, tada auga ir būstų kainos. Panaši situacija buvo Estijoje, po krizės pasiūla nebuvo didelė, o euro įvedimas nulėmė paklausos augimą, kas išjudino rinką ir gyvenamojo nekilnojamojo turto kainos šoktelėjo po ilgo kritimo.

„Lietuvos didmiesčiuose nekilnojamojo turto pasiūlos skirtumai yra gana dideli, todėl ir kainų augimų scenarijai gali būti gana skirtingi. Pavyzdžiui, Kaune būstų pasiūla šiuo metu nėra didelė, o paklausa auga, todėl ir kainų augimas prognozuojamas didesnis nei Vilniuje, kuriame dėl didesnės pasiūlos kainos stipriai keistis neturėtų“, – dėsto „011“ turto agentūros brokeris E. Adomaitis.

Žvelgiant į kitų šalių pavyzdžius įsivedant eurą matomas kainų augimas pirmaisiais metais. Pavyzdžiui, 2002 metais prie euro zonos prisijungusiai Austrijai ir Belgijai būstų kainos paaugo 8 proc., Airijoje ir Ispanijoje – 11 proc., o Olandijoje ir Portugalijoje – 5 proc. 2011 m. Estijai įsivedus eurą būstų kainos paaugo 8 proc.

Mažesnių kainų praėjus keleriems metams po euro įsivedimo tikėtis taip pat neverta. Anot NT specialisto E. Adomaičio, daugumoje šalių nuo euro įsivedimo per 10 metų iki 2012 m. trečiojo ketvirčio kainos augo. Prancūzijoje kainos išaugo net 99 proc., Belgijoje – 95, Ispanijoje – 40, Italijoje – 38, Olandijoje – 7, Vokietijoje – 10 proc.

Tačiau yra ir kelios išimtys: Maltoje pirmaisiais metais po euro įvedimo dėl tuo metu buvusios krizės NT kainos sumažėjo 3 proc., o Slovėnijoje, kuri eurą įsivedė 2007 m., kainos krito 6 proc.

Šaltinis: pranešimas spaudai
Kopijuoti, platinti, skelbti bet kokią portalo News.lt informaciją be raštiško redakcijos sutikimo draudžiama.

facebook komentarai

Naujas komentaras


Captcha

Susitikime su EBPO – dėmesys nuosekliai narystės siekiančios Lietuvos pažangai

Lietuvos stojimo į Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizaciją (EBPO) progresas, vertinimai EBPO komitetuose, kuriuose pagal kompetenciją dalyvauja Finansų ministerijos atstovai, bei tolimesni stojimo į EBPO veiksmai. skaityti »

Lietuva sensta, kokia išeitis?

2016-ais metais Lietuva užėmė 16 vietą pagal visų gyventojų amžiaus vidurkį, kuris siekė 43 metus. skaityti »

Baltijos šalių bankų vadovai diskutuoja apie finansines technologijas

Liepos 17 – 18 dienomis Kaune susitinka Lietuvos, Latvijos ir Estijos nacionalinių centrinių bankų valdytojai Vitas Vasiliauskas, Ilmaras Rimševičius (Ilmārs Rimšēvičs) ir Ardas Hansonas (Ardo Hansson). skaityti »

Lietuviai savo verslumą ir verslininkus vertina geriau nei latviai ir estai

Lietuviai mano, kad verslo pradžiai svarbiausia turėti pakankamai santaupų ir puikią idėją, o latviai, kad svarbiausia yra žinios. skaityti »

Daugiau nei pusė lietuvių finansiškai neraštingi ir nemoka taupyti

Tyrimai parodė, kad dažnas lietuvis negali pasigirti net elementariausiomis finansinėmis žiniomis. skaityti »

Daugiau nei 600 šauktinių ragina kartu giedoti Tautišką giesmę minint Valstybės dieną

Liepos 6-ąją „Tautiška giesmė“ skambės nuo 100 Lietuvos piliakalnių. skaityti »

V. Vasiliauskas: finansinės inovacijos turi didžiulį potencialą – tereikia jas protingai „įdarbinti“

Naujų galimybių verslui ir vartotojams atveriančios finansinės inovacijos gali tapti tuo smagiu arkliuku, kuris trūktelės tiek šalies, tiek pasaulio ekonomiką, pabrėžia Lietuvos banko valdybos pirmininkas Vitas Vasiliauskas, skaitantis pranešimą globalizacijos iššūkiams skirtoje konferencijoje Hamburge. skaityti »

Lietuvos verslininkai baiminasi ES skilimo

Realybe virtęs Didžiosios Britanijos pasitraukimo iš Europos Sąjungos scenarijus ir galimas bendrijos skilimas tapo didžiausia išorės grėsme Lietuvos verslo plėtrai. skaityti »

Kartų skirtumai: jaunimas nori verslą kurti individualiai, vyresni – su šeima

DNB banko užsakymu bendrovės „Spinter tyrimai“ atliktas Lietuvos gyventojų verslumo tyrimas rodo, kad jaunimas kur kas palankiau vertina galimybes kurti verslą, taip pat renkasi modernesnes sritis. skaityti »

Išmanusis žymėjimas pasiteisino – Vilniuje sutvarkyta 4 kartus daugiau duobių

Išmanioji programėlė „Waze“ padėjo Vilniuje užregistruoti per 2000 duobių. skaityti »