Europos Komisija ir Europos centrinis bankas (ES) trečiadienį leido Lietuvai 2015 metais įsivesti eurą. Dešimtmetį ES nare esanti šalis, nesėkmingai siekusi euro dar 2007-aisiais, taps 19-ąją euro zonos nare ir paskutine iš trijų Baltijos šalių.

Komisija pranešė, kad atsižvelgdama į Lietuvos pažangą, siekiant atitikti kriterijus, siūlo Europos Sąjungos Tarybai leisti šaliai įsivesti eurą nuo 2015 metų sausio 1 dienos.

„Lietuvos pasirengimas įsivesti eurą - ilgalaikių pastangų vykdyti apdairią fiskalinę politiką ir ekonomines reformas rezultatas. Dėl reformų, kurių imtis iš dalies paskatino Lietuvos stojimas į ES prieš dešimtmetį, akivaizdžiai padidėjo Lietuvos gerovė: šalies BVP vienam gyventojui išaugo nuo vos 35 proc. ES vidurkio 1995 metais iki numatomų 78 proc. 2015 metais“, - pranešime teigė už ekonomiką, pinigų reikalus ir eurą atsakingas EK pirmininko pavaduotojas Ollis Rehnas (Olis Renas).

Pasak EK pranešimo, Lietuvos vidutinė metinė infliacija balandį siekė 0,6 proc. - gerokai mažiau nei 1,7 proc. siekęs infliacijos kriterijus, ir numatoma, kad artimiausiu metu Lietuvos infliacija išliks mažesnė už pamatinę vertę.

Tuo metu ECB nurodė, kad kad nors vidutinė metinė infliacija Lietuvoje dabar yra gerokai mažesnė už pamatinę vertę, nerimą kelia infliacijos tvarumas. ECB teigimu, tokią mažą infliaciją Lietuvoje iš esmės lėmė laikini veiksniai, pavyzdžiui, sumažėjusios pasaulinės žaliavų kainos ir mažiau didėjusios administruojamos ir energijos kainos.

„Vertinant tolesnės ateities perspektyvas, vidutiniu laikotarpiu Lietuvai bus sunku nuolat palaikyti žemą infliacijos lygį, nes gali būti nelengva suvaldyti vidaus kainų spaudimą ir išvengti ekonomikos perkaitimo turint fiksuotą valiutos kursą (...) Apibendrinant pažymėtina, kad dar negalima tvirtai konstatuoti, jog infliacijos konvergencija Lietuvoje išliks tvari“, - teigiama ECB pranešime.

EK prognozuoja, kad Lietuvos fiskalinis deficitas šiemet išliks 2,1 proc. - mažiau nei 3 proc. reikalavimas. Be to, praėjusių metų pabaigoje valdžios sektoriaus skola siekė 39,4 proc. BVP ir buvo mažesnė nei reikalaujama (ne daugiau kaip 60 proc. BVP).

Reikalavimus taip pat atitiko ir Lietuvos ilgalaikės palūkanų normos, kurios balandį siekė 3,6 proc., o Mastrichto kriterijus siekia 6,2 procento. Lietuva nuo 2004 metų birželio 28 dienos dalyvauja valiutų kurso mechanizme - yra susiejusi lito kursą su euru. Lietuvos pinigų srities teisės aktai taip pat yra visiškai suderinti su ES teisės aktais.

Anot O.Rehno, galimybė priklausyti euro zonai, kurioje dabar vykdomas veiksmingesnis ekonominės politikos koordinavimas, o nuo šių metų veikia ir bankų sąjunga, išlieka patraukli.

„Lietuva yra pasiryžusi dalyvauti šioje veikloje ir toliau stiprinti euro zoną. Dėl pastaruosius penkerius metus dėtų pastangų šis laivas (euro zona - BNS) daug geriau parengtas plaukioti audringomis jūromis negu buvo krizės pradžioje“, - tvirtino O.Rehnas.

Komisija vertino 8 šalių atitikimą Mastrichto kriterijams - iš jų Lietuva vienintelė atitiko sąlygas. Likusios valstybės - Bulgarija, Čekija, Kroatija, Lenkija, Rumunija, Švedija ir Vengrija - bus įvertintos po 2 metų.

Galutinį sprendimą dėl euro įvedimo Lietuvoje ES Taryba periims antroje liepos pusėje, po to, kai šį klausimą ES valstybių ir vyriausybių vadovai apsvarstys birželio 26-27 dienomis vyksiančiame Europos Vadovų Tarybos susitikime, o Europos Parlamentas pateiks savo nuomonę.

Naujienų agentūros BNS informaciją atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB BNS sutikimo draudžiama.