Kauno smulkieji verslininkai supažindinti su eurų banknotų ir monetų apsaugos priemonėmis

Publikuota: 2014 m. rugpjūčio 14 d. ketvirtadienis

Kauno Urmo prekybos miestelyje vykusiame seminare smulkieji verslininkai supažindinti su būsimąja Lietuvos valiuta – eurais.

„Dirbate su grynaisiais pinigais. Jų kiekis prieš euro įvedimą ir dviejų valiutų apyvartos laikotarpiu bus didesnis nei paprastai. Todėl prekybininkai turi būti atidesni, kad jiems nebūtų įbrukti padirbti pinigai. Patikrinimui tereikia naudotis geriausiais įrankiais – savo rankomis ir akimis bei vadovautis trimis žodžiais – apčiuopkite, pažvelkite, pakreipkite“, – sakė Danguolė Liaugminienė, Lietuvos banko Grynųjų pinigų tarnybos Pinigų gamybos organizavimo ir ekspertizės skyriaus viršininkė.  

Seminaro dalyviams pristatyti septynių nominalų eurų banknotai ir jų apsaugos priemonės. Lietuvos banko atstovė pabrėžė, kad apyvartoje jau sutinkami ir kiek kitokie, naujosios (antrosios) serijos, pavadintos „Europa“, banknotai, turintys patobulintas apsaugos priemones. Serija taip pavadinta dėl vandens ženkluose ir holograminėse juostelėse naudojamo graikų mitologijos personažo Europos atvaizdo. Tyrimai rodo, kad žmogui paprasčiau įsiminti apsaugai naudojamą konkretų atvaizdą nei langus, ankstesnėje serijoje naudotus vandens ženkle. Ši serija pradėta 5 eurų naujo dizaino banknotu ir bus tęsiama leidžiant kitų nominalų naujus banknotus, kartu iš apyvartos išimant pirmosios serijos pinigus. 2014 m. rugsėjo 23 d. sulauksime apyvartoje pasirodant ir naujų 10 eurų banknotų. Nuo 2015 m. sausio 1 d., kai bus įvestas euras, Lietuvos bankas į apyvartą išleis tik antrosios serijos 5 ir 10 eurų banknotus su patobulintomis apsaugos priemonėmis. Tačiau apyvartoje taip pat gali būti sutinkami ir pirmosios serijos banknotai, todėl svarbu pažinti abiejų serijų banknotuose naudojamas apsaugos priemones.

Smulkiesiems verslininkams pateikta informacija ir apie šiuo metu naudojamas aštuonių nominalų apyvartines eurų monetas, jas kaldina visos euro zonos valstybės ir ne Europos Sąjungos šalys – Monakas, Vatikanas, Andora ir San Marinas, naudojančios eurą kaip savo pinigus. Viena apyvartinių monetų pusė yra vienoda visoje Europos Sąjungoje ir vadinama bendrąja puse, kita monetų pusė kiekvienoje euro zonos šalyje yra vis kitokia ir vadinama nacionaline puse. Būdama euro zonos nare, Lietuva taip pat į apyvartą leis eurų monetas su nacionaline puse, joje bus pavaizduota Lietuvos herbo figūra Vytis. Visų valstybių apyvartinės eurų monetos galioja visoje euro zonoje, todėl lietuvišką Vytį, lietuviškuose piniguose vaizduojamą jau daugiau nei šešis šimtmečius, galės išvysti visa Europa.  

Lietuvos banko atstovė, atsakydama į klausimus, smulkiuosius verslininkus paragino jau dabar apgalvoti, kiek grynųjų banknotų ir monetų jiems reikės pirmosiomis naujosios valiutos apyvartos dienomis, ir kreiptis į bankus dėl apsirūpinimo jais. Taip pat patarė pinigus laikyti banko sąskaitose, kad 2015 m. sausio 1 d. jie būtų automatiškai ir nemokamai konvertuoti į eurus.

VšĮ „Versli Lietuva“ komunikacijos projektų vadovas Justinas Uba informavo apie dvigubą kainų litais ir eurais žymėjimą, pristatė Geros verslo praktikos, įvedant eurą, memorandumą. Atsakydamas į smulkiųjų verslininkų klausimus atstovas nurodė, kad smulkieji verslininkai turi suskubti pritaikyti kasos aparatus naujajai valiutai, ir dar kartą pabrėžė, kad dvigubas kainas pradėti skelbti privalu ne vėliau kaip rugpjūčio 22 d. ir ne trumpiau kaip 6 mėn. po naujosios valiutos įvedimo dienos.

Šaltinis: euro.lt
Kopijuoti, platinti, skelbti bet kokią portalo News.lt informaciją be raštiško redakcijos sutikimo draudžiama.

facebook komentarai

Naujas komentaras


Captcha

Informacija klientams (6)

Nuo š. m. sausio 29 dienos yra sutrikusi el. pašto @post.skynet.lt veikla. Šiuo metu problema yra šalinama. skaityti »

Vilnius ir šiemet sulauks daugiau nei milijono turistų

2017 m. pirmąjį ir antrąjį ketvirtį Vilnius sulaukė atitinkamai 7 ir 5 proc. daugiau turistų nei praėjusiais metais. skaityti »

Vilniuje susitinka Lietuvos ir Suomijos centrinių bankų vadovai

Lapkričio 2–3 dienomis Vilniuje vieši Suomijos bankų valdybų nariai. skaityti »

Japonijoje aptartos pasaulio ekonomikos aktualijos ir geroji „FinTech“ praktika

Tokijuje ​Lietuvos banko valdybos pirmininkas Vitas Vasiliauskas su Japonijos centrinio banko vadovu Haruhiko Kuroda aptarė FinTech sektoriaus raidą, rizikas pasaulio ekonomikos augimui, Japonijos ir euro zonos ekonomikos aktualijas. skaityti »

5 pagrindinės kliūtys, pradedant verslą Lietuvoje

Baimė bankrutuoti, nepasitikėjimas savo galimybėmis, nedraugiškas valstybės požiūris – anot dr. Austės Kiškienės, tai pagrindinės problemos, su kuriomis susiduria pradedantieji verslą Lietuvoje. skaityti »

Inovacijos tapo iškalbinga Lietuvos vizitine kortele JAE

Lietuvos Respublikos Prezidentė Dalia Grybauskaitė oficialaus vizito JAE metu su Dubajaus Emyru ir šalies Premjeru Mohammedu bin Rashidu Al Maktoumu aptarė bendradarbiavimą aukštųjų technologijų, inovacijų, komunikacijų, atsinaujinančiosios energetikos, gyvybės mokslų srityse. skaityti »

Lietuvoje vyrams verslo pradžiai reikia daugiau pinigų nei moterims

Norėdamas pradėti verslą, dažnas lietuvis startui pageidautų gauti vidutiniškai 33 tūkst. eurų dydžio lengvatinę paskolą. skaityti »

Ar tikrai mane palies ketvirtoji pramonės revoliucija?

Ketvirtoji pramonės revoliucija, dar vadinama daiktų internetu – jau ne ateitis, tai šių dienų realybė. skaityti »

V. Vasiliauskas: palanki reguliacinė aplinka gali padėti Lietuvai įsitvirtinti pasauliniame FinTech žemėlapyje

Finansinių technologijų (FinTech) sektorius gali suteikti ES kapitalo rinkų sąjungos projektui papildomą postūmį, o šalims naujų plėtros galimybių, įsitikinęs Lietuvos banko vadovas Vitas Vasiliauskas. skaityti »