Lietuva sieks lėšų energijos efektyvumo ir verslo skatinimo projektams

Publikuota: 2015 m. rugsėjo 21 d. pirmadienis

Finansų ministras Rimantas Šadžius ir Europos investicijų banko prezidentas Werneris Hoyeris susitikę aptarė galimybę iš investicijų plano Europai Lietuvoje finansuoti energijos efektyvumo projektus, taip pat gerinti mažoms ir vidutinėms įmonėms prieigą prie finansavimo.

„Su Europos investicijų banku Lietuvoje bendrai esame įkūrę nacionalinius finansinius fondus, kurie jau daugiau kaip septynerius metus teikia paskolas, garantijas, investuoja į rizikos kapitalą finansuodami mažojo ir vidutinio verslo bei energijos efektyvumo projektus. Šios kryptys iš esmės atitinka ir investicijų plano Europai tikslus, todėl ieškome būdų kaip sujungti įvairias finansų inžinerijos priemones, kad galėtume finansuoti šaliai svarbius infrastruktūrinius projektus, stiprinti mažą ir vidutinį verslą, taip skatindami ekonomikos augimą“, - sakė finansų ministras Rimantas Šadžius.

Po dvišalio susitikimo R. Šadžius ir W. Hoyeris dalyvavo Europos Komisijos rengiamame seminare „Naujos investicijų galimybės Europos Sąjungoje – verslumui ir inovacijoms skatinti“, kur kartu su Europos Komisijos pirmininko pavaduotoju, atsakingu už darbo vietų kūrimą, ekonomikos augimą, investicijas ir konkurencingumą Jyrki Katainenu bei EK nariu Vyteniu Andriukaičiu, seminare potencialiems pareiškėjams pristatys Investicijų planą Europai ir Europos strateginių investicijų fondą.

Apie investicijų planą Europai (Junckerio planą)

Investicijų planas Europai (dar vadinamas Junckerio planu) yra skirtas skatinti investicijas, didinti konkurencingumą bei ilgalaikį ekonomikos augimą Europos Sąjungoje. Per trejus metus tam numatoma sutelkti  315 mlrd. eurų privačių ir viešųjų investicijų, iš kurių 240 mlrd. eurų būtų skiriama investicijoms, o 75 mlrd. eurų - mažoms ir vidutinėms įmonėms, kurios sudaro 99 proc. ES įmonių ir įdarbina du trečdalius ES privačiojo sektoriaus darbuotojų. Būsimi projektai būtų finansuojami iš Europos strateginių investicijų fondo, kuriam EIB ir Europos Sąjungos biudžetas skirs 21 mlrd. eurų tam, kad 2015-2017 m. jis galėtų sutelkti 315 mlrd. eurų dydžio investicijų. Tai reiškia, kad fonde panaudotas 1 euras viešųjų lėšų turėtų pritraukti 12 eurų privačių investuotojų lėšų ir 3 eurus EIB lėšų. Europos strateginių investicijų fondas prisiims dalį rizikos, kuri tenka EIB, todėl pastarasis galės investuoti į rizikingesnius projektus.

Šaltinis: finmin.lrv.lt
Kopijuoti, platinti, skelbti bet kokią portalo News.lt informaciją be raštiško redakcijos sutikimo draudžiama.

facebook komentarai

Naujas komentaras


Captcha

Informacija klientams (6)

Nuo š. m. sausio 29 dienos yra sutrikusi el. pašto @post.skynet.lt veikla. Šiuo metu problema yra šalinama. skaityti »

Vilnius ir šiemet sulauks daugiau nei milijono turistų

2017 m. pirmąjį ir antrąjį ketvirtį Vilnius sulaukė atitinkamai 7 ir 5 proc. daugiau turistų nei praėjusiais metais. skaityti »

Vilniuje susitinka Lietuvos ir Suomijos centrinių bankų vadovai

Lapkričio 2–3 dienomis Vilniuje vieši Suomijos bankų valdybų nariai. skaityti »

Japonijoje aptartos pasaulio ekonomikos aktualijos ir geroji „FinTech“ praktika

Tokijuje ​Lietuvos banko valdybos pirmininkas Vitas Vasiliauskas su Japonijos centrinio banko vadovu Haruhiko Kuroda aptarė FinTech sektoriaus raidą, rizikas pasaulio ekonomikos augimui, Japonijos ir euro zonos ekonomikos aktualijas. skaityti »

5 pagrindinės kliūtys, pradedant verslą Lietuvoje

Baimė bankrutuoti, nepasitikėjimas savo galimybėmis, nedraugiškas valstybės požiūris – anot dr. Austės Kiškienės, tai pagrindinės problemos, su kuriomis susiduria pradedantieji verslą Lietuvoje. skaityti »

Inovacijos tapo iškalbinga Lietuvos vizitine kortele JAE

Lietuvos Respublikos Prezidentė Dalia Grybauskaitė oficialaus vizito JAE metu su Dubajaus Emyru ir šalies Premjeru Mohammedu bin Rashidu Al Maktoumu aptarė bendradarbiavimą aukštųjų technologijų, inovacijų, komunikacijų, atsinaujinančiosios energetikos, gyvybės mokslų srityse. skaityti »

Lietuvoje vyrams verslo pradžiai reikia daugiau pinigų nei moterims

Norėdamas pradėti verslą, dažnas lietuvis startui pageidautų gauti vidutiniškai 33 tūkst. eurų dydžio lengvatinę paskolą. skaityti »

Ar tikrai mane palies ketvirtoji pramonės revoliucija?

Ketvirtoji pramonės revoliucija, dar vadinama daiktų internetu – jau ne ateitis, tai šių dienų realybė. skaityti »

V. Vasiliauskas: palanki reguliacinė aplinka gali padėti Lietuvai įsitvirtinti pasauliniame FinTech žemėlapyje

Finansinių technologijų (FinTech) sektorius gali suteikti ES kapitalo rinkų sąjungos projektui papildomą postūmį, o šalims naujų plėtros galimybių, įsitikinęs Lietuvos banko vadovas Vitas Vasiliauskas. skaityti »