Lietuvos gyventojai geriausiai vertina Vokietijos, Norvegijos ir Švedijos investuotojus

Publikuota: 2013 m. rugsėjo 3 d. antradienis

Lietuvos gyventojai palankiausiai vertina užsienio investuotojus iš Vokietijos, Norvegijos ir Švedijos. Rinkdamiesi darbovietę mūsų šalies gyventojai taip pat pirmenybę teiktų Vokietijos kapitalo įmonėms Lietuvoje, tačiau ir lietuviško kapitalo įmonės, kaip potencialios darbdavės, gyventojams yra patrauklios. Tai parodė rinkos ir žiniasklaidos tyrimų bendrovės TNS LT atliktas tyrimas, kuriuo siekta atskleisti, kurių šalių investuotojai į Lietuvą yra patraukliausi ir kokių šalių įsteigtose įmonėse gyventojai norėtų dirbti.

Tyrimas atskleidė, jog iš užsienio investuotojų mūsų šalyje geriausiai vertinamos investicijos iš Vokietijos. Šią šalį minėjo vienas iš keturių gyventojų. Šiek tiek nuo Vokietijos atsiliekančios, tačiau mūsų šalies gyventojams taip pat labai patrauklios investuotojos yra Norvegijos bei Švedijos kompanijos. Kiekvieną iš šių šalių įvardijo atitinkamai 17 ir 14 proc. tyrimo dalyvių. Ketvirtąją ir penktąją vietas pagal investicijų iš užsienio patrauklumą dalinasi investuotojai iš Didžiosios Britanijos – 12 proc. bei Rusijos – 9 proc. Taip pat šalies gyventojai palankiai vertina investuotojus iš Danijos bei Jungtinių Amerikos Valstijų.

„Geriausiai Vokietijos investicijas mūsų šalyje vertina asmenys vyresni nei 50 metų. Skandinavijos šalių investicijos palankiausiai vertinamos Nepriklausomybės kartos atstovų, t. y. 20-29 metų amžiaus gyventojų. Tačiau ši amžiaus grupė skeptiškiau atsiliepia apie investicijas iš Rusijos“, – sakė TNS LT tyrimų specialistė Emilija Gruzdytė-Čaplikienė.

Skandinavijos šalių investuotojai palankiau vertinami Lietuvos didmiesčiuose. Vokietijos investuotojai patraukliausi mažesnių miestų ir miestelių gyventojams, o Didžiosios Britanijos investicijas Lietuvoje palankiausiai vertina kaimiškų vietovių gyventojai.

Užsienio kapitalo įmonėse Lietuvoje norėtų dirbti kas antras mūsų šalies gyventojas. Dažniausiai gyventojai darbui rinktųsi mūsų šalyje įsteigtas Vokietijos kapitalo bendroves – šią šalį įvardino 17 proc. tyrimo dalyvių.

Antroje vietoje pagal patrauklumą yra lietuviško kapitalo įmonės – norą dirbti jose išreiškė 13 proc. šalies gyventojų. Nedaug atsilieka susidomėjimas mūsų šalyje įsteigtomis Norvegijos įmonėmis – ten mielai įsidarbintų kas dešimtas Lietuvos gyventojas. 5 proc. šalies gyventojų pageidautų dirbti Švedijos, tiek pat Rusijos, 4 proc. – Didžiosios Britanijos įsteigtose įmonėse Lietuvoje.

„Vokietijos įsteigtose įmonėse Lietuvoje labiausiai norėtų dirbti brandaus 40-59 metų amžiaus gyventojai. Norvegijos ir Rusijos kapitalo įmonės patrauklesnės 30-49 metų amžiaus Lietuvos žmonėms, o Švedijos kapitalo kompanijose labiau norėtų dirbti jaunesnės kartos atstovai nuo 20 iki 29 metų amžiaus. Didžioji Britanija, nors yra patraukli kryptis emigracijai, gyventojų nevertinama kaip potenciali investuotoja Lietuvoje, todėl šios šalies įmones, kaip galimas darbovietes, gyventojai įvardino rečiau. Tuo metu darbą lietuviško kapitalo įmonėse dažniau rinktųsi mažesnių gyvenviečių ir kaimo vietovių gyventojai“, – sakė E. Gruzdytė-Čaplikienė.

Dažniausiai įvardinamos priežastys, kodėl gyventojai norėtų dirbti minėtų užsienio valstybių kompanijose Lietuvoje, yra finansinė nauda ir geri darbo santykiai. Galimybę gauti didesnį atlyginimą tokioje įmonėje nurodė 32 proc. gyventojų, norinčių Lietuvoje dirbti užsienio šalies įsteigtoje kompanijoje. Gerus darbo santykius įvardino 20 proc. gyventojų, kuriems patrauklus darbas užsienio kapitalo įsteigtoje įmonėje Lietuvoje.

Dar viena priežastis pasirinkti darbą ne mūsų šalies kapitalo įmonėje – užsienio kalbos mokėjimas. Dėl to gyventojams patrauklios Lietuvoje įsteigtos Rusijos ir Didžiosios Britanijos įmonės. Ketvirtadalis norinčių dirbti Lietuvoje įkurtoje Rusijos įmonėje, kaip vieną iš pagrindinių tokio pasirinkimo kriterijų nurodė rusų kalbos mokėjimą. Iš tų, kas norėtų dirbti D. Britanijos kompanijoje Lietuvoje, anglų kalbos mokėjimą, kaip pasirinkimo kriterijų, nurodė 15 proc. gyventojų.

Pagrindinis kriterijus renkantis Lietuvos kapitalo įmones yra patriotiniai jausmai savo šaliai. Šį argumentą įvardino 62 proc. atsakiusiųjų, kuriems patraukliausias darbas gimtosios šalies įmonėje. Vertinant bendrai, patriotiniai jausmai renkantis darbovietę, svarbūs 9 proc. Lietuvos gyventojų.

Minėta Lietuvos gyventojų reprezentatyvi apklausa buvo atlikta šių metų gegužės 27 d. – birželio 3 d. Apklausoje dalyvavo 500 šalies gyventojų nuo 15 iki 74 metų amžiaus.

Šaltinis: pranešimas spaudai
Kopijuoti, platinti, skelbti bet kokią portalo News.lt informaciją be raštiško redakcijos sutikimo draudžiama.

facebook komentarai

Naujas komentaras


Captcha

Informacija klientams (6)

Nuo š. m. sausio 29 dienos yra sutrikusi el. pašto @post.skynet.lt veikla. Šiuo metu problema yra šalinama. skaityti »

Vilnius ir šiemet sulauks daugiau nei milijono turistų

2017 m. pirmąjį ir antrąjį ketvirtį Vilnius sulaukė atitinkamai 7 ir 5 proc. daugiau turistų nei praėjusiais metais. skaityti »

Vilniuje susitinka Lietuvos ir Suomijos centrinių bankų vadovai

Lapkričio 2–3 dienomis Vilniuje vieši Suomijos bankų valdybų nariai. skaityti »

Japonijoje aptartos pasaulio ekonomikos aktualijos ir geroji „FinTech“ praktika

Tokijuje ​Lietuvos banko valdybos pirmininkas Vitas Vasiliauskas su Japonijos centrinio banko vadovu Haruhiko Kuroda aptarė FinTech sektoriaus raidą, rizikas pasaulio ekonomikos augimui, Japonijos ir euro zonos ekonomikos aktualijas. skaityti »

5 pagrindinės kliūtys, pradedant verslą Lietuvoje

Baimė bankrutuoti, nepasitikėjimas savo galimybėmis, nedraugiškas valstybės požiūris – anot dr. Austės Kiškienės, tai pagrindinės problemos, su kuriomis susiduria pradedantieji verslą Lietuvoje. skaityti »

Inovacijos tapo iškalbinga Lietuvos vizitine kortele JAE

Lietuvos Respublikos Prezidentė Dalia Grybauskaitė oficialaus vizito JAE metu su Dubajaus Emyru ir šalies Premjeru Mohammedu bin Rashidu Al Maktoumu aptarė bendradarbiavimą aukštųjų technologijų, inovacijų, komunikacijų, atsinaujinančiosios energetikos, gyvybės mokslų srityse. skaityti »

Lietuvoje vyrams verslo pradžiai reikia daugiau pinigų nei moterims

Norėdamas pradėti verslą, dažnas lietuvis startui pageidautų gauti vidutiniškai 33 tūkst. eurų dydžio lengvatinę paskolą. skaityti »

Ar tikrai mane palies ketvirtoji pramonės revoliucija?

Ketvirtoji pramonės revoliucija, dar vadinama daiktų internetu – jau ne ateitis, tai šių dienų realybė. skaityti »

V. Vasiliauskas: palanki reguliacinė aplinka gali padėti Lietuvai įsitvirtinti pasauliniame FinTech žemėlapyje

Finansinių technologijų (FinTech) sektorius gali suteikti ES kapitalo rinkų sąjungos projektui papildomą postūmį, o šalims naujų plėtros galimybių, įsitikinęs Lietuvos banko vadovas Vitas Vasiliauskas. skaityti »