Realybe virtęs Didžiosios Britanijos pasitraukimo iš Europos Sąjungos (ES) scenarijus ir galimas bendrijos skilimas tapo didžiausia išorės grėsme Lietuvos verslo plėtrai. Bendros rinkos privalumus maksimaliai išnaudojantis mūsų šalies smulkusis ir vidutinis verslas nenorėtų, kad „Brexit“ kelią pasirinktų kitos ES šalys.

Verslininkai didžiausias grėsmes įvardino bendrovės „Spinter tyrimai“ gegužės mėnesį atliktame daugiau nei 500 smulkių ir vidutinių įmonių vadovų nuomonių tyrime, kurį inicijavo „Citadele“ bankas. Didžiausia respondentų dalis, arba 22 proc. tyrime dalyvavusių verslininkų patvirtino, kad didžiausia išorės grėsme jiems taptų ES skilimas.

„Didžiausiomis tiesioginėmis grėsmėmis verslas pirmiausiai laiko galimus mokesčių pokyčius šalies viduje, tačiau jau ima įvertinti ir būsimų pasikeitimų bendrijos rinkoje įtaką. Juodžiausios prognozės, jog paskui Didžiąją Britaniją gali pasekti ir kitos stiprios ES ekonomikos, taip ir liko tik prognozėmis. Kita vertus, bendra rinka yra ir rizikos diversifikavimas, ir buvimas globalios ekonomikos dalimi, todėl tiek geri, palankūs pokyčiai, tiek ir sukrėtimai be pasekmių nepraeina – matome, jog net Lietuvos verslininkai jaudinasi dėl teroro išpuolių kitoje žemyno pusėje, nes šie įvykiai destabilizuoja rinką ir jų efektus jaučiame visi“, – tyrimo rezultatus komentuoja „Citadele“ banko Smulkiojo ir vidutinio verslo klientų departamento direktorė Giedrė Kubiliūnienė.

Pasak jos, bendra ES rinka pakeitė tai, kaip verslo sektorius apskritai supranta išorinę riziką – jei anksčiau dominavo lokalūs pavojai, tai dabar daugiau verslininkų bijo tarptautinio terorizmo poveikio ar Trečiojo pasaulinio karo (po 7 proc.) nei kaimyninės Rusijos karinės grėsmės (6 proc.).

Lietuvos verslo konfederacijos (LVK) prezidentas Valdas Sutkus teigia, kad didžiausia verslininkų baimė – ES skilimas – yra suprantama, nes Didžiosios Britanijos pavyzdys įrodo, kad bendrijos susilpnėjimo padariniai mūsų šaliai būtų itin skaudūs.

„Pažiūrėkime į eksporto ir importo skaičius: Lietuvos verslas labai glaudžiai susijęs su ES. Pasikeitus laisvo prekių judėjimo tvarkai, verslui reikėtų ir laiko prisitaikyti prie naujų žaidimo taisyklių, ir neabejotinai dalis įmonių patirtų didesnių ar mažesnių nuostolių. Bendra Europos rinka mums suteikia priėjimą prie didesnių investicijų, atveria visos bendrijos ekonominį potencialą, tačiau jei sistema griūna, tai niekada nepraeina be pasekmių. Būtent to ir baiminamasi“, - teigia V. Sutkus.

Statistikos departamento duomenimis 2016-aisiais 60,7 proc. bendro Lietuvos eksporto teko ES šalims, o jų produkcija sudarė net 71 proc. viso importo į mūsų šalį. Didžiausią eksporto dalį pernai sudarė mechaniniai įrenginiai ir elektros įranga (atitinkamai 14,6 ir 18,4 proc.), mineraliniai produktai (14 proc.), chemijos pramonės produkcija (10,9 proc.).

„Citadele“ grupės ekonomistas Martins Abuolinis teigia, kad verslininkų bijomos grėsmės dėsningos. „Baltijos šalių regionas, turintis tik mažą vietinę rinką, yra labai linkęs vykdyti prekybą už savo rinkos ribų. ES yra pagrindinė Lietuvos eksporto rinka, o jos rolė tampa dar svarbesne turint omenyje Rusijos sankcijas. Todėl išoriniai faktoriai mums daro žymiai didesnį poveikį nei didesnėms šalims, pavyzdžiui, Lenkijai, o bet kokios ES problemos turi labai stiprią įtaką visoms Baltijos šalims“, – aiškina ekonomistas.

„Spinter tyrimų“ duomenimis,  tarp didesnių išorės grėsmių patenka ir 50 kilometrų nuo Vilniaus, Baltarusijoje statoma Astravo atominė elektrinė (4 proc.).