Metų pabaigą pramonininkai vertina teigiamai, tikimasi kai kurių pramonės sektorių plėtros – tai parodė naujausias Lietuvos pramonininkų konfederacijos (LPK) kas ketvirtį atliekamas Pramonės lūkesčių indeksas (PLI). Pagrindine pozityvių nuotaikų priežastimi ir toliau išlieka teigiamas vidaus paklausos vertinimas. Indeksą šiek tiek smukdė nuosaikesnės eksporto prognozės bei vyraujanti įtampa darbo rinkoje.
2016 m. IV-ąjį ketvirtį PLI rodo sąlyginai teigiamas pramonininkų nuotaikas – bendras indekso įvertis išlieka pozityvus ir siekia 66 punktus. Visuose sektoriuose lūkesčiai viršijo 60 punktų – tai byloja apie vidutinės spartos augimą. Palyginus su trečiuoju šių metų ketvirčiu, pramonininkų lūkesčiai pakilo net 5 punktais, tačiau nukrito 3 punktais lyginant su praeitų metų tuo pačiu laikotarpiu.
LPK analitikų teigimu, padidėjusios žaliavų kainų prognozės ir didėjanti gamybos savikaina (augantis vidutinis atlyginimas bei kapitalo investicijos) paskatino įmones kelti galutinės produkcijos kainas. Įmonės ketina kelti kainas eksporto rinkose, kur šiuo metu jos yra ganėtinai žemame lygyje. Maisto ir gėrimų pramonėje prie produkcijos kainų kėlimo nuotaikų prisidėjo ilgą laiką užsitęsusi pasaulinės pieno gaminių ir žaliavų rinkų krizė. Tai rodo, kad įmonės tikisi stabilumo užsienio rinkose. Taip pat prie tokių lūkesčių prisidėjo ir jau kurį laiką palaipsniui kylančios neapdoroto ir apdoroto maisto produktų kainos.
Panašus kainų lygis turėtų išlikti tekstilės ir drabužių, chemijos bei elektronikos pramonės šakose. Išlaikyti žemus kainų lygius šiuose sektoriuose leidžia palankios pasaulinės energetikos sąlygos bei kai kurių įmonių taikoma agresyvi kainodara, siekiant diversifikuoti eksporto rinkas.
Nepaisant eksporto lūkesčiuose fiksuoto 5 punktų kritimo, Lietuvos eksportuotojai šiemet ir toliau didina pardavimų apimtis išorės rinkose. Šį įvertį labiausiai sąlygojo metalų, mašinų ir įrenginių, chemijos, medienos ir baldų pramonės lūkesčių susitraukimas. Įmonės tikisi atrasti ir išplėsti eksporto apimtis, tačiau laukiama kuklesnių augimo tempų.
ES rinkoje vis didesnį dėmesį šalies verslas skiria Skandinavijos regionui, tuo tarpu didėjantis spaudimas konkurencingumui jau pradėjo bloginti eksporto į Centrinę Europą rezultatus. Pasikeitimai pastebimi ir įmonių kainodaroje – įmonės eidamos į aukštesnę perkamąją galią turinčias rinkas, kur galėtų jaustis laisviau didindami produkcijos kainas, tačiau šiose rinkose jau egzistuoja stiprūs rinkos dalyviai ir vienintelis būdas juos nugalėti – žemesnės kainos taktika.
„Akivaizdžiai vis dar auga elektronikos gamintojų eksporto lūkesčiai – daugiausia vilčių dedama į Šiaurės Amerikos, Azijos ir Pietų Europos rinkas, mažiausiai – į Rusijos ir NVS šalių rinkas. Džiugina ir į naujas rinkas laipsniškai didėjantis eksportas, tačiau nemaža dalimi tai vis dar yra tik atskirų segmentų sėkmė, bet ne tvari plėtra. Prognozuojama, kad eksporto plėtra bus nuosaiki ir sieks apie 2-3 procentus“, – teigia LPK analitikai.
Daugelyje vidaus rinkos sektorių išlieka pozityvios nuotaikos. Palankias sąlygas vidaus rinkos paklausai sudarė vartotojų perkamosios galios augimas, kurį sąlygojo gana aukštas užimtumas, darbo užmokesčio perspektyvos bei vartotojų lūkesčiai. Pramonės įmonių atstovai tikisi, jog vidaus vartojimas išliks ekonomikos judėjimą išlaikančiu varikliu ir IV šių metų ketvirtį.
Šiuo metu įmonių plėtra vis dar vykdoma palaikant esamą skolos lygį arba naudojantis sukauptomis nuosavomis lėšomis. Ryškiausiai lūkesčiai augo elektronikos pramonėje. Šiomis investicijomis įmonės siekia įdiegti naujas technologijas, kurios užtikrintų naujų produktų gamybos galimybę. Skolinimosi tendencijas pramonės įmonėse šiuo metu labiausiai apriboja verslo neapibrėžtumas dėl eksporto rinkų bei bendras ES vientisumo klausimas. Tikimasi, jog skolinimą ir investicijas paskatins 2014–2020 m. ES investicijų galimybės.
Visos pramonės šakos darbo užmokesčio perspektyvas vertino teigiamai. Prognozuojama, jog tolesnis atlyginimų augimas išliks, tačiau keliuose pramonės sektoriuose bus nuosaikesnis nei dabar. Sparčiausi atlyginimų augimai matomi maisto ir gėrimų pramonėje, kurioje tikimasi didesnių gamybos apimčių dėl eksporto į naujai atrastas užsienio rinkas, tuo tarpu tekstilės ir drabužių pramonėje darbuotojų skaičiaus augimas numatomas tik aukštomis technologijomis grįstos tekstilės gamyboje. Savo abejones dėl kylančių atlyginimų išreiškė chemijos pramonės respondentai – šio sektoriaus įmonėse anksčiau investuota į naujus įrenginius ir gamybinių pajėgumų didinimą, tikintis padidinti produktyvumą, nedidinant bendro darbo užmokesčio biudžeto, nors produkcijos apimtys ir didėtų.
Remiantis įmonių pateiktomis prognozėmis, galima tikėtis, jog darbuotojų skaičius nežymiai padidės arba nesikeis. Kaip riziką pramonininkai įžvelgia susiklosčiusią padėtį darbo rinkoje – konkrečios kvalifikuotos darbo jėgos trūkumas vis dar daro įtaką likusiems pramonės sektoriams. Tikimasi didesnio atlyginimų augimo, siekiant pritraukti atitinkamus darbuotojus arba motyvuoti kitose srityse dirbančius asmenis persikvalifikuoti ir taip užpildant atsiradusias darbo vietas.
„Bendra visų pramonės įmonių nuotaika – išlaikyti esamą darbuotojų skaičių. Tai yra pozityvus impulsas, tačiau išaugęs darbuotojų poreikis gali dar didesniu tempu kelti darbo užmokestį Lietuvoje. Didžiausia samda prognozuojama elektronikos pramonėje,“ – apibendrina LPK analitikai.
LPK vienintelė šalyje kas ketvirtį atlieka ir pristato aukščiausio lygio 120 Lietuvos įmonių vadovų nuomonių ir prognozių apklausos analizę – Pramonės lūkesčių indeksą (PLI).