Naršymas socialiniuose tinkluose – nepasitenkinimo darbu rezultatas

Publikuota: 2014 m. gegužės 7 d. trečiadienis

Socialiniai tinklai vis dažniau tampa „laiko vagimis“, kurie nusineša ne tik laisvalaikį, bet ir darbo valandas. Tyrimai rodo, kad vidutiniškai lietuvis socialiniuose tinkluose darbo metu per dieną praleidžia apie 34 minutes, o yra ir praleidžiančių daugiau nei 2 valandas. Personalo vadybos specialistai teigia, kad dažniausia toks darbuotojų elgesys yra nepasitenkinimo darbu rezultatas.

„Psichologai ir personalo vadybos ekspertai ginčijasi ar socialinius tinklus, tokius kaip „Facebook“, galima laikyti „laiko vagimis“, nes tai nėra kažkas, kas darbuotoją blaško jam nenorint. Naršydamas ar bendraudamas socialiniuose tinkluose darbuotojas savo laiką atiduoda pats, jo niekas nevagia“, - teigia konsultacijų ir mokymų bendrovės „Grand Partners“ vyr. konsultantė Ieva Iacob.

Viena priežasčių, kodėl žmonės darbo metu naršo ir bendrauja socialiniuose tinkluose, yra nepasitenkinimas darbu. Jeigu darbas ar konkreti užduotis jiems yra per sunki, nuobodi, socialiniai tinklai tampa alternatyva, kur padėti laiką.

„Kartais socialiniai tinklai tampa būdu atsipalaiduoti, pailsėti nuo darbo – ir tai anaiptol nėra blogai. Vieni eina parūkyti, kiti kelioms minutėms užmeta akį į „Facebook“ paskyrą. Problema kyla tada, kai darbuotojas nebegali susikoncentruoti, laikytis disciplinos ir socialiniame tinkle tiesiog „užmiega“. Tokiu atveju reikia imtis priemonių“, - mano specialistė.

Kai kuriose įmonėse priimta „pašalinius“ interneto puslapius tiesiog blokuoti visuose darbiniuose kompiuteriuose. Tačiau specialistai tokių veiksmų imtis nepataria – tai gali turėti įmonei dar liūdnesnių pasekmių, mat darbo aplinka ima priminti diktatūrinį rėžimą.

„Pirmiausia, tokie vadovų veiksmai kuria trintį ne tik tarp pavaldinių ir vadovybės, bet ir tarp pačių darbuotojų, nes baudžiami visi, o ne tik tie, kurie nusižengia. Antra, darbuotojai kyla į kovą, ieško alternatyvų, kaip apeiti draudimą, ir sugaišta tam dar daugiau laiko. Pavyzdžiui, internete galima rasti programų, kurios padeda naršyti net ir uždraustus puslapius. Geriausias būdas sutarti su darbuotojais dėl socialinių tinklų nudojimo yra kartu sukurti taisykles, kurioms pritartų visi“, - pastebi I. Iacob.

Kartais darbuotojus „ištraukti“ iš socialinių tinklų yra sudėtinga, dažnai ir nebeįmanoma, nes jie apskritai nebesuinteresuoti dirbti toje įmonėje. Tokiu atveju reikia ieškoti gilesnių problemos priežasčių įmonės viduje.

Visgi darbuotojams, kuriuos socialiniai tinklai įtraukia nejučiomis, psichologė pataria tiesiog užsistatyti žadintuvą: „Prieš „lendant“ atsipalaiduoti į socialinį tinklą darbo metu, siūlau nuspręsti, kiek laiko galime tam skirti, nusistatyti žadintuvą ir jam suskambėjus toliau tęsti darbus. Taip išvengsime situacijos, kai nuo vienos naujienos šokinėjama ant kitos ir pamirštama sugrįžti prie darbo užduočių“.

Taip pat patartina pokalbių programose, tokiose kaip „Skype“, išjungti signalus apie tai, kad kas nors prisijungė, parašė ir pan. Tokie signalai kelia pagundą nustoti dirbti. Be to, patartina tokius pranešimų ribojimus taikyti ir elektroninio pašto programoms – kiekvienas gautas laiškas blaško dėmesį.

Tiesa, dalis tyrimų rodo, kad darbuotojai, kurie naudojasi socialiniais tinklais yra kūrybiškesni ir komandiškesni, tai padidina jų produktyvumą.

Šaltinis: pranešimas spaudai
Kopijuoti, platinti, skelbti bet kokią portalo News.lt informaciją be raštiško redakcijos sutikimo draudžiama.

facebook komentarai

Naujas komentaras


Captcha

Susitikime su EBPO – dėmesys nuosekliai narystės siekiančios Lietuvos pažangai

Lietuvos stojimo į Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizaciją (EBPO) progresas, vertinimai EBPO komitetuose, kuriuose pagal kompetenciją dalyvauja Finansų ministerijos atstovai, bei tolimesni stojimo į EBPO veiksmai. skaityti »

Lietuva sensta, kokia išeitis?

2016-ais metais Lietuva užėmė 16 vietą pagal visų gyventojų amžiaus vidurkį, kuris siekė 43 metus. skaityti »

Baltijos šalių bankų vadovai diskutuoja apie finansines technologijas

Liepos 17 – 18 dienomis Kaune susitinka Lietuvos, Latvijos ir Estijos nacionalinių centrinių bankų valdytojai Vitas Vasiliauskas, Ilmaras Rimševičius (Ilmārs Rimšēvičs) ir Ardas Hansonas (Ardo Hansson). skaityti »

Lietuviai savo verslumą ir verslininkus vertina geriau nei latviai ir estai

Lietuviai mano, kad verslo pradžiai svarbiausia turėti pakankamai santaupų ir puikią idėją, o latviai, kad svarbiausia yra žinios. skaityti »

Daugiau nei pusė lietuvių finansiškai neraštingi ir nemoka taupyti

Tyrimai parodė, kad dažnas lietuvis negali pasigirti net elementariausiomis finansinėmis žiniomis. skaityti »

Daugiau nei 600 šauktinių ragina kartu giedoti Tautišką giesmę minint Valstybės dieną

Liepos 6-ąją „Tautiška giesmė“ skambės nuo 100 Lietuvos piliakalnių. skaityti »

V. Vasiliauskas: finansinės inovacijos turi didžiulį potencialą – tereikia jas protingai „įdarbinti“

Naujų galimybių verslui ir vartotojams atveriančios finansinės inovacijos gali tapti tuo smagiu arkliuku, kuris trūktelės tiek šalies, tiek pasaulio ekonomiką, pabrėžia Lietuvos banko valdybos pirmininkas Vitas Vasiliauskas, skaitantis pranešimą globalizacijos iššūkiams skirtoje konferencijoje Hamburge. skaityti »

Lietuvos verslininkai baiminasi ES skilimo

Realybe virtęs Didžiosios Britanijos pasitraukimo iš Europos Sąjungos scenarijus ir galimas bendrijos skilimas tapo didžiausia išorės grėsme Lietuvos verslo plėtrai. skaityti »

Kartų skirtumai: jaunimas nori verslą kurti individualiai, vyresni – su šeima

DNB banko užsakymu bendrovės „Spinter tyrimai“ atliktas Lietuvos gyventojų verslumo tyrimas rodo, kad jaunimas kur kas palankiau vertina galimybes kurti verslą, taip pat renkasi modernesnes sritis. skaityti »

Išmanusis žymėjimas pasiteisino – Vilniuje sutvarkyta 4 kartus daugiau duobių

Išmanioji programėlė „Waze“ padėjo Vilniuje užregistruoti per 2000 duobių. skaityti »