Visuomenės palankumas euro atžvilgiu, nuosekliai augęs visą antrąjį 2014 m. pusmetį, po naujosios valiutos įvedimo dar labiau išaugo. Sausio viduryje, pasibaigus dviejų valiutų galiojimo laikotarpiui, atlikto „Eurobarometro“ tyrimo duomenimis, teigiamas euro įvedimo pasekmes Lietuvai įžvelgia 63 proc. gyventojų – penktadaliu daugiau nei prieš keturis mėnesius.

Pasak ekspertų, didėjančias euro šalininkų gretas lemia ir sklandus naujos valiutos įvedimas, ir kasdienė asmeninė patirtis, išsklaidžiusi nerimą dėl žaibiško kainų augimo ar dažnų klaidų, atsiskaitant naująja valiuta. O tolesnės gyventojų nuotaikos euro atžvilgiu labiausiai priklausys nuo prekių ir paslaugų kainų pokyčių, taip pat nuo bendros ekonominės padėties visoje euro zonoje.

Nerimauta dėl dviejų valiutų periodo

Palyginti su praėjusių metų rugsėju, sausį pustrečio karto sumažėjo gyventojų, kurie įžvelgia galimas nepalankias naujosios valiutos įvedimo pasekmes Lietuvai. Taip manančiųjų sausio mėnesį – vos 20 proc. apklaustųjų. Per keturis mėnesius trečdaliu – nuo 86 iki 58 procentų – sumažėjo ir gyventojų, manančių, kad dėl euro įvedimo kils kainos.

DNB banko vyriausiosios analitikės Indrės Genytės-Pikčienės manymu, praėjusiais metais gyventojams nerimą kėlė ir būsimas valiutų perskaičiavimo momentas bei pereinamasis dviejų valiutų galiojimo laikotarpis.

„Dviejų valiutų cirkuliavimo savaitės kėlė apgavysčių ir apsiskaičiavimų riziką, tad natūralu, kad šio periodo žmonės nelaukė, jo bijojo, ir tai veikė jų požiūrį į euro įvedimą. O jam pasibaigus viskas pasidarė aišku – gyvenimas grįžo į normalias vėžes, ir tai pasireiškė geresniais vertinimais“, – sakė I. Genytė-Pikčienė.

Sausio 16-19 d. atlikto „Eurobarometro“ tyrimo duomenimis, net 86 proc. gyventojų euro įvedimo procesą įvertino kaip sklandų ir efektyvų.

Estai – vieni didžiausių euro optimistų

Anksčiau į euro zoną įstojusių šalių patirtis rodo, kad visuomenės palankumas bendrosios ES valiutos atžvilgiu labiau išauga praėjus tam tikram laikotarpiui – keliems mėnesiams ar metams po euro įvedimo.

2013 m. balandį pusė „Eurobarometro: apklausose dalyvavusių Latvijos gyventojų buvo įsitikinę, kad euro įvedimas valstybei atneš neigiamų pasekmių. Tačiau pernai rudenį, kai Latvija skaičiavo devintąjį mėnesį su euru, skeptikų gretos sumažėjo dvigubai, o įsitikinusių euro nauda gyventojų skaičius išaugo iki 55 procentų.

Estijoje per kelerius metus įvyko dar ryškesni pokyčiai. Prieš įvedant eurą 2010 m. rugsėjį bendrosios valiutos nauda valstybei tikėjo mažiau nei pusė gyventojų. Tuo tarpu šiuo metu Estija yra viena didžiausių bendrosios valiutos šalininkų visoje Europos Sąjungoje. 2014 m. spalio duomenimis, 73 proc. Estijos gyventojų tiki euro nauda valstybei, ir tik 12 proc. įžvelgia daugiau minusų nei pranašumų.

„2010 m., prieš euro įvedimą, didžioji dalis Estijos gyventojų apklausų metu teigė manantys, jog dėl naujosios valiutos pastebimai išaugs kainos. Tuo tarpu realiai apskaičiuota, kad euro įvedimo poveikis infliacijos lygiui Estijoje sudarė vos 0,3 procento. Tai – labai panašus rodiklis kaip ir kitose šalyse: Slovakijoje – 0,25 proc., Maltoje – 0,2 procento“, – sakė Estijos vartotojų teisių apsaugos tarybos direktorius Andres Sooniste.

Pritariančiųjų eurui turėtų daugėti

Pasak analitikų, vartojimo prekių ir paslaugų kainų pokyčiai yra vienas svarbiausių faktorių, lemiančių gyventojų nuomonės euro atžvilgiu dinamiką.

SEB banko vyriausiosios analitikės Vilijos Tauraitės manymu, infliacijos baimė Lietuvoje buvo pakankamai stipri ir prieš euro įvedimą, tad neturėtų dar labiau paaštrėti. „Tam turi įtakos ir pastebimas energijos išteklių atpigimas – nors tai nesusiję su euru, tačiau švelnina bendrą infliacijos foną. Todėl egzistuoja prielaidos, kad pritariančiųjų eurui Lietuvoje toliau daugės, kadangi realiai bus patiriama euro atnešta nauda“, – sakė SEB banko analitikė.

Jau šiuo metu didžioji visuomenės dalis prognozuoja, jog euro įvedimas bus naudingas ne tik visai valstybei, bet ir patiems gyventojams. Sausio mėn. „Eurobarometro“ duomenimis, 54 proc. apklaustų gyventojų teigė manantys, kad euro įvedimo pasekmės asmeniškai jiems bus naudingos. Priešingos nuomonės laikosi 22 proc. gyventojų – dukart mažiau nei prieš keturis mėnesius.

Ekspertai taip pat atkreipia dėmesį, jog visuomenės požiūriui į eurą įtakos turės ir išorės veiksniai – kaip euro zonos ekonomika įveiks artimiausiu metu laukiančius iššūkius.