Po euro įvedimo gyventojų pritarimas bendrajai valiutai priartėjo prie 70 proc.

Publikuota: 2015 m. vasario 26 d. ketvirtadienis

Nuo sausio pabaigos iki vasario pradžios vykdytos reprezentatyvios visuomenės apklausos duomenimis, Lietuvoje euro įvedimą palankiai arba labiau palankiai vertina 68 proc. gyventojų. Palyginus su praėjusių metų gruodžio mėn., palaikančiųjų euro įvedimą padaugėjo 8 procentiniais punktais. Skeptiškai eurą vertinančių gyventojų dalis sumažėjo nuo 30 iki 26 proc.

Sparčiai euro rėmėjų daugėjo tarp vyresnio amžiaus žmonių: 50–59 metų amžiaus grupėje palankiai arba labiau palankiai euro įvedimą vertinančių respondentų dalis išaugo nuo 50 iki 72 proc., tarp 60–99 metų gyventojų – nuo 55 iki 60 proc.  

Euro įvedimą vertinantys palankiai gyventojai tarp pagrindinių tokio vertinimo priežasčių nurodė išnykusias valiutos konvertavimo išlaidas, stipresnius ryšius ir ateities siejimą su Europa, paprastesnius atsiskaitymus, naudą ekonomikai, pigesnes paskolas. Skeptikų dažniausiai minėti argumentai – nerimas dėl kainų pokyčių, nacionalinės valiutos praradimas, sudėtingas prisitaikymas prie naujų kainų, baimė dėl Europos Sąjungos ir euro stabilumo.    

Sausio pabaigoje–vasario pradžioje gyventojų informuotumas apie euro įvedimą tebebuvo aukštas – labai gerai arba pakankamai informuoti jautėsi 92 proc. respondentų. Palyginti su ankstesne apklausa, nemenkai pagerėjo gyventojų žinios apie eurų banknotų saugumą. Gyventojų, galinčių įvardyti bent vieną banknotų apsaugos požymį, padaugėjo 22 procentiniais punktais – iki 84 proc. Tarp dažniausiai nurodytų apsaugos požymių – vandens ženklas, šiugždantis popierius, grublėtas banknoto paviršius, holograma.

Po euro įvedimo padaugėjo gyventojų, kurie su bendrąja valiuta sieja atlyginimų ir socialinių išmokų didėjimo lūkesčius. Per kiek daugiau nei mėnesį manančių, kad įvedus eurą atlyginimai didės, padaugėjo 6 proc. punktais (iki 36 proc.), teigiančių priešingai sumažėjo iki 9 proc. Daugiau nei kas ketvirtas respondentas su euro įvedimu sieja socialinių išmokų padidėjimą, kas dešimtas – sumažėjimą.

Dauguma (97 proc.) apklaustų Lietuvos gyventojų žinojo, kad litai į eurus keičiami nemokamai. Oficialų lito ir euro kursą nurodė žinantys 95 proc. gyventojų.

Visuomenės nuomonės apie eurą tyrimas atliktas 2015 m. sausio 19–vasario 10 d. Apklausti 1 005 Lietuvos gyventojai nuo 18 metų amžiaus. Išsamesnius tyrimo rezultatus rasite Lietuvos banko interneto svetainėje.

Šaltinis: pranešimas spaudai
Kopijuoti, platinti, skelbti bet kokią portalo News.lt informaciją be raštiško redakcijos sutikimo draudžiama.

facebook komentarai

Naujas komentaras

     

 


Captcha
 

Informacija klientams (6)

Nuo š. m. sausio 29 dienos yra sutrikusi el. pašto @post.skynet.lt veikla. Šiuo metu problema yra šalinama. skaityti »

Vilnius ir šiemet sulauks daugiau nei milijono turistų

2017 m. pirmąjį ir antrąjį ketvirtį Vilnius sulaukė atitinkamai 7 ir 5 proc. daugiau turistų nei praėjusiais metais. skaityti »

Vilniuje susitinka Lietuvos ir Suomijos centrinių bankų vadovai

Lapkričio 2–3 dienomis Vilniuje vieši Suomijos bankų valdybų nariai. skaityti »

Japonijoje aptartos pasaulio ekonomikos aktualijos ir geroji „FinTech“ praktika

Tokijuje ​Lietuvos banko valdybos pirmininkas Vitas Vasiliauskas su Japonijos centrinio banko vadovu Haruhiko Kuroda aptarė FinTech sektoriaus raidą, rizikas pasaulio ekonomikos augimui, Japonijos ir euro zonos ekonomikos aktualijas. skaityti »

5 pagrindinės kliūtys, pradedant verslą Lietuvoje

Baimė bankrutuoti, nepasitikėjimas savo galimybėmis, nedraugiškas valstybės požiūris – anot dr. Austės Kiškienės, tai pagrindinės problemos, su kuriomis susiduria pradedantieji verslą Lietuvoje. skaityti »

Inovacijos tapo iškalbinga Lietuvos vizitine kortele JAE

Lietuvos Respublikos Prezidentė Dalia Grybauskaitė oficialaus vizito JAE metu su Dubajaus Emyru ir šalies Premjeru Mohammedu bin Rashidu Al Maktoumu aptarė bendradarbiavimą aukštųjų technologijų, inovacijų, komunikacijų, atsinaujinančiosios energetikos, gyvybės mokslų srityse. skaityti »

Lietuvoje vyrams verslo pradžiai reikia daugiau pinigų nei moterims

Norėdamas pradėti verslą, dažnas lietuvis startui pageidautų gauti vidutiniškai 33 tūkst. eurų dydžio lengvatinę paskolą. skaityti »

Ar tikrai mane palies ketvirtoji pramonės revoliucija?

Ketvirtoji pramonės revoliucija, dar vadinama daiktų internetu – jau ne ateitis, tai šių dienų realybė. skaityti »

V. Vasiliauskas: palanki reguliacinė aplinka gali padėti Lietuvai įsitvirtinti pasauliniame FinTech žemėlapyje

Finansinių technologijų (FinTech) sektorius gali suteikti ES kapitalo rinkų sąjungos projektui papildomą postūmį, o šalims naujų plėtros galimybių, įsitikinęs Lietuvos banko vadovas Vitas Vasiliauskas. skaityti »