Statistika rodo, kad Lietuvos darbdaviai aktyviai samdo darbuotojus vietos įmonėse ir siunčia juos į komandiruotes užsienyje arba pas darbdavį kitoje šalyje.
Darbas komandiruočių principu tampa vis populiaresnis: kaip rodo statistika, Lietuvos darbdaviai aktyviai samdo darbuotojus vietos įmonėse ir siunčia juos į komandiruotes užsienyje arba pas darbdavį kitoje šalyje. Tokiu principu Lietuvoje dirba ir iš kitų šalių atvykę darbuotojai.
Daugiausia darbuotojų komandiruojama iš statybų ir transporto sektoriaus. Taip pat darbuotojų komandiravimas būdingas gamybos ir paslaugų (švietimo, socialinio darbo) bei verslo (administravimo, finansų) paslaugų sektoriams. Jaučiama paklausa užsienio statybų, metalo konstrukcijų surinkėjų, laivų statybos, remonto ir elektros instaliacijos darbo rinkose.
Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos duomenimis, 2014 m. komandiravimo mastas sudarė 0,7 proc. visos ES darbo jėgos bei buvo 44,4 proc. didesnis palyginti su 2010 metais. Komandiruojamų darbuotojų skaičius iš Lietuvos 2014 m., palyginti su 2010 m., išaugo net 111 proc. Lietuva, kartu su Slovėnija, Slovakija, Graikija ir Bulgarija, nuo 2010 m. pajuto didžiausią komandiruojamų darbuotojų pokytį. Daugiausia darbuotojų iš Lietuvos komandiruojama į Vokietiją, Norvegiją, Prancūziją.
Pastebima, kad vyrauja keli pagrindiniai komandiravimo modeliai. Pirma, darbuotojai komandiruojami dėl darbo išlaidų skirtumų ir žemesnio darbo užmokesčio šalių konkurencinio pranašumo, pavyzdžiui, statybų, transporto, žemės ūkio sektoriuose. Tokio komandiravimo atveju įmonės taiko tik minimalius reikalavimus, kurie keliami darbo užmokesčiui priimančioje šalyje.
Antra, komandiravimas gali būti nulemtas dėl kvalifikuotos darbo jėgos trūkumo. Ši komandiravimo forma būdinga aukštesnės specializacijos sektoriuose – inžinerijos, finansinių paslaugų, specializuotų statybų. Tokiu atveju komandiruotiems darbuotojams mokamas ne minimalius reikalavimus atitinkantis darbo užmokestis, o darbo rinkos sąlygas atitinkantis atlygis.
Lietuva konkuruoja su kitomis valstybėmis narėmis žemesnėmis darbo išlaidomis ir darbo užmokesčiu, tačiau į Lietuvą komandiruojami darbuotojai dažniausiai atitinka antrąjį komandiravimo modelį.