Pramonininkai pristatė pasiūlymus naujos Vyriausybės programai

Publikuota: 2016 m. lapkričio 15 d. antradienis

„Lietuvos laukia labai svarbūs ketveri metai, todėl nauja valdžia turėtų aiškų planą kaip užtikrinti tvarų šalies ekonomikos augimą“ – sako Lietuvos pramonininkų konfederacijos (LPK) prezidentas Robertas Dargis, pristatęs verslo pasiūlymus septynioliktosios Vyriausybės 2016–2020 metų programai. 

„Paskutiniu metu neapibrėžtumas pasaulyje tik didėja – tai susiję su „Brexit“ Jungtinėje Karalystėje, rinkimais JAV, dar laukia kitų metų rinkimai Prancūzijoje, Vokietijoje, Olandijoje, referendumas Italijoje, taigi dezintegracijos idėjos gali stiprėti.  Lietuvą šie pokyčiai taip pat neišvengiamai palies. Mūsų dabartinė priklausomybė nuo europinių pinigų verčia sunerimti. Jei ES ateitis tampa vis mažiau prognozuojama, pasekmes po 2020 metų mes stipriai pajusime: jau po ketverių metų mūsų valstybė turės parodyti savo galimybes ir stiprybes, todėl pateikiame savo pasiūlymų paketą naujai Vyriausybei, kuriame apibendriname, ką reikėtų padaryti, siekiant užtikrinti didesnį prognozuojamumą ir Lietuvos gyventojų gerovės augimą“, – teigė R.Dargis.

Jis pasidalino 10 svarbiausių darbų, kuriuos įgyvendinus būtų užtikrintas Lietuvos ekonomikos konkurencingumas:

  1. Parengti 2017–2030 metų Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo politikos strategines gaires ir jų įgyvendinimo programą, pradiniame etape pagrindinį dėmesį skiriant ugdymo įstaigų reformai ir mokytojų rengimui.
  2. Parengti ir įgyvendinti ilgalaikes priemones demografinėms problemoms spręsti.
  3. Lietuvos ekonomikos augimo skatinimas per šalies konkurencingumo didinimą, patrauklumą investicijoms ir naujų darbo vietų kūrimą.
  4. Nustatyti laipsnišką darbo jėgos apmokestinimo mažėjimą, siekiant gerinti mokestinę aplinką.
  5. Įgyvendinti atsakingą finansų politiką, siekiant konsoliduoto valstybės biudžeto pajamų tvarumo ir išlaidų efektyvumo.
  6. Parengti atskirties tarp regionų mažinimo programą, užtikrinančią esminius regioninės politikos pokyčius: verslo sąlygų gerinimą, investicijų pritraukimą, vietinės darbo jėgos išsaugojimą ir demografinių pokyčių suvaldymą.
  7. Užtikrinti nacionalinės platformos „Pramonė 4.0“ steigimą ir vystymą, siekiant savalaikio ir pilnaverčio Lietuvos dalyvavimo ketvirtosios pramonės revoliucijos procesuose.
  8. Užtikrinti subalansuotą, kaštų ir naudos analize pagrįstą infrastruktūros plėtrą, efektyvų valstybės turto valdymą, gaunant maksimalią naudą piliečiams.
  9. Parengti, su suinteresuotomis šalimis aptarti ir patvirtinti energetikos strategiją, užtikrinančią regiono mastu konkurencingas energijos išteklių ir infrastruktūros paslaugų kainas pramonei.
  10. Užtikrinti efektyvų viešųjų pirkimų sistemos veikimą, nustatant tik būtiniausius kriterijus paslaugoms ir prekėms, įgyvendinant efektyvų teisinį reglamentavimą, nustatant tik būtiniausius kriterijus paslaugoms ir prekėms, taip pat kad pirkimuose gali dalyvauti tik įmonės, kurių mėnesio atlyginimo vidurkis sudaro ne mažiau kaip 80 procentų nuo to regiono ar ūkio sektoriaus atitinkamos verslo srities atlyginimo vidurkio.
Šaltinis: pranešimas spaudai
Kopijuoti, platinti, skelbti bet kokią portalo News.lt informaciją be raštiško redakcijos sutikimo draudžiama.

facebook komentarai

Naujas komentaras


Captcha

Susitikime su EBPO – dėmesys nuosekliai narystės siekiančios Lietuvos pažangai

Lietuvos stojimo į Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizaciją (EBPO) progresas, vertinimai EBPO komitetuose, kuriuose pagal kompetenciją dalyvauja Finansų ministerijos atstovai, bei tolimesni stojimo į EBPO veiksmai. skaityti »

Lietuva sensta, kokia išeitis?

2016-ais metais Lietuva užėmė 16 vietą pagal visų gyventojų amžiaus vidurkį, kuris siekė 43 metus. skaityti »

Baltijos šalių bankų vadovai diskutuoja apie finansines technologijas

Liepos 17 – 18 dienomis Kaune susitinka Lietuvos, Latvijos ir Estijos nacionalinių centrinių bankų valdytojai Vitas Vasiliauskas, Ilmaras Rimševičius (Ilmārs Rimšēvičs) ir Ardas Hansonas (Ardo Hansson). skaityti »

Lietuviai savo verslumą ir verslininkus vertina geriau nei latviai ir estai

Lietuviai mano, kad verslo pradžiai svarbiausia turėti pakankamai santaupų ir puikią idėją, o latviai, kad svarbiausia yra žinios. skaityti »

Daugiau nei pusė lietuvių finansiškai neraštingi ir nemoka taupyti

Tyrimai parodė, kad dažnas lietuvis negali pasigirti net elementariausiomis finansinėmis žiniomis. skaityti »

Daugiau nei 600 šauktinių ragina kartu giedoti Tautišką giesmę minint Valstybės dieną

Liepos 6-ąją „Tautiška giesmė“ skambės nuo 100 Lietuvos piliakalnių. skaityti »

V. Vasiliauskas: finansinės inovacijos turi didžiulį potencialą – tereikia jas protingai „įdarbinti“

Naujų galimybių verslui ir vartotojams atveriančios finansinės inovacijos gali tapti tuo smagiu arkliuku, kuris trūktelės tiek šalies, tiek pasaulio ekonomiką, pabrėžia Lietuvos banko valdybos pirmininkas Vitas Vasiliauskas, skaitantis pranešimą globalizacijos iššūkiams skirtoje konferencijoje Hamburge. skaityti »

Lietuvos verslininkai baiminasi ES skilimo

Realybe virtęs Didžiosios Britanijos pasitraukimo iš Europos Sąjungos scenarijus ir galimas bendrijos skilimas tapo didžiausia išorės grėsme Lietuvos verslo plėtrai. skaityti »

Kartų skirtumai: jaunimas nori verslą kurti individualiai, vyresni – su šeima

DNB banko užsakymu bendrovės „Spinter tyrimai“ atliktas Lietuvos gyventojų verslumo tyrimas rodo, kad jaunimas kur kas palankiau vertina galimybes kurti verslą, taip pat renkasi modernesnes sritis. skaityti »

Išmanusis žymėjimas pasiteisino – Vilniuje sutvarkyta 4 kartus daugiau duobių

Išmanioji programėlė „Waze“ padėjo Vilniuje užregistruoti per 2000 duobių. skaityti »