RRT skelbia preliminarius elektroninių ryšių rinkos 2014 m. II ketvirčio duomenis

Publikuota: 2014 m. rugpjūčio 28 d. ketvirtadienis

Lietuvos Respublikos ryšių reguliavimo tarnyba (RRT) skelbia išankstinius 2014 m. antrojo ketvirčio elektroninių ryšių rinkos duomenis.

Preliminariais RRT duomenimis, 2014 m. II ketvirtį, palyginti su 2014 m. I ketvirčiu, elektroninių ryšių rinka (vertinant pagal pajamas iš viešojo fiksuotojo ryšio tinklo ir viešųjų fiksuotojo telefono ryšio paslaugų, viešojo judriojo ryšio tinklo ir viešųjų judriojo telefono ryšio paslaugų, interneto prieigos bei kitų duomenų perdavimo paslaugų, nenaudojamų fizinių šviesolaidinių ryšio linijų skaidulų, televizijos paslaugų, radijo ir televizijos programų siuntimo paslaugų teikimo bei elektroninių ryšių tinklų sujungimo veiklos) išaugo 4,1 proc. ir sudarė 529,4 mln. Lt. 2014 m. II ketvirtį, palyginti su atitinkamu 2013 m. laikotarpiu, elektroninių ryšių rinka sumažėjo 1,5 proc.

2014 m. II ketvirtį investicijos į elektroninių ryšių tinklo infrastruktūrą, palyginti su 2014 m. I ketvirčiu, išaugo 4 proc. ir sudarė 58,7 mln. Lt, palyginti su 2013 m. II ketvirčiu, jos sumažėjo 1 proc.

Per 2014 m. II ketvirtį interneto prieigos paslaugų abonentų, naudojančių plačiajuosčio ryšio technologijas, skaičius, išaugo 2 proc., o per metus – 9 proc., ir sudarė 1180 tūkst. Abonentų, naudojusių interneto prieigą viešaisiais judriojo ryšio tinklais, naudojant kompiuterį, skaičius per ketvirtį išaugo 1 proc. ir sudarė 299 tūkst. Abonentų, naudojusių plačiajuosčio interneto prieigos paslaugas fiksuotojo ryšio technologijomis, skaičius per ketvirtį augo 3 proc. ir 2014 m. II ketvirčio pabaigoje sudarė 881 tūkst.

Plačiajuosčio interneto ryšio skvarba 2014 m. II ketvirčio pabaigoje pasiekė 40,3 proc. Per ketvirtį ji išaugo 1 procentiniu punktu, per metus – 3,6 procentinio punkto.

Pajamos, gautos už mažmeninių plačiajuosčio interneto prieigos paslaugų teikimą 2014 m. II ketvirtį, palyginti su 2014 m. I ketvirčiu, sumažėjo 0,5 proc. ir sudarė 95,1 mln. Lt, įskaitant 14,7 mln. Lt pajamų, gautų iš abonentų, prisijungusių prie interneto viešaisiais judriojo ryšio tinklais.

2014 m. II ketvirtį, palyginti su 2014 m. I ketvirčiu, 1 proc. sumažėjo abonentų, kurie naudojasi mokamos televizijos paslaugomis, skaičius, ir ketvirčio pabaigoje sudarė 718 tūkst. (tarp jų – 419 tūkst., kurie naudojasi mokamos skaitmeninės televizijos paslaugomis). Šį skaičių sudarė 417,5 tūkst. abonentų, kurie naudojasi televizijos paslaugomis kabelinės televizijos tinklais, tarp jų – 118,5 tūkst. skaitmeninės kabelinės televizijos, 14,0 tūkst. – mikrobangų daugiakanalės (MDTV) tinklais, 128,9 tūkst. – televizijos, naudojant IP technologijas (IPTV), 61,6 tūkst. – skaitmeninės antžeminės televizijos (DVB-T) ir 95,9 tūkst. – palydovinės televizijos tinklais. Per metus bendras mokamos televizijos abonentų skaičius sumažėjo 2 proc. Pajamos, gautos už mokamos televizijos paslaugų teikimą per 2014 m. II ketvirtį, palyginti su 2014 m. I ketvirčiu, beveik nepakito (sumažėjo 0,4 proc.) ir sudarė 51,8 mln. Lt. (pajamos, gautos už skaitmeninės televizijos paslaugų teikimą, per 2014 m. II ketvirtį išaugo 1 proc. ir sudarė 36,2 mln. Lt.).

Viešųjų judriojo telefono ryšio paslaugų aktyvių abonentų (t. y. naudojamų aktyvių SIM kortelių) skaičius per 2014 m. II ketvirtį sumažėjo 1,2 proc. ir buvo 4,49 mln. 2,05 mln. arba 46 proc. visų aktyvių viešųjų judriojo telefono ryšio paslaugų abonentų naudojosi išankstinio mokėjimo paslauga. Viešojo judriojo telefono ryšio skvarba 2014 m. II ketvirčio pabaigoje, palyginti su 2014 m. I ketvirčio pabaiga, sumažėjo 1,5 procentinio punkto ir buvo 153,1 proc. (per metus – sumažėjo 14,1 procentinio punkto).

Abonentų, kurie naudojasi UMTS (trečiosios kartos viešojo judriojo ryšio tinklo) paslaugomis skaičius išaugo 4 proc. ir sudarė 1 750 tūkst. (39 proc. bendro aktyvių judriojo telefono ryšio abonentų skaičiaus).

Pajamos, gautos už viešojo judriojo ryšio tinklo ir (arba) viešųjų judriojo telefono ryšio paslaugų teikimą, 2014 m. II ketvirtį, palyginti su 2014 m. I ketvirčiu, išaugo 2 proc. ir sudarė 194,5 mln. Lt, iš jų 3,7 mln. Lt (1,9 proc.) sudarė paslaugų teikėjų, neturinčių savo tinklo, pajamos (palyginti su praeitu ketvirčiu, jos sumažėjo 5,0 proc.). Į šias pajamas neįeina pajamos, gautos už tinklų sujungimą, bei pajamos, gautos už interneto prieigos paslaugų teikimą judriojo ryšio tinklu, naudojant kompiuterį.

Pokalbių, inicijuotų viešuosiuose judriojo ryšio operatorių tinkluose, trukmė per
2014 m. II ketvirtį, palyginti su 2014 m. I ketvirčiu, išaugo 5 proc. ir sudarė apie 2 061 mln. min. Palyginti su 2013 m. II ketvirčiu, per 2014 m. II ketvirtį pokalbių, inicijuotų viešuosiuose judriojo ryšio operatorių tinkluose, trukmė taip pat išaugo 5 proc. Palyginti su praeitu ketvirčiu, išsiunčiamų SMS žinučių skaičius išaugo 0,5 proc. iki 1 827 mln. SMS, o išsiunčiamų vaizdo žinučių (MMS) skaičius išaugo 13 proc. iki 1,7 mln. MMS. Palyginti su 2013 m. II ketvirčiu, išsiųstų SMS skaičius išaugo 1,5 proc., išsiųstų MMS skaičius išaugo 13 proc. Viešaisiais judriojo ryšio tinklais teikiamų paketinio duomenų perdavimo paslaugų vartojimas (išsiųstų ir priimtų duomenų kiekis) 2014 m. II ketvirtį sudarė 4 930 TB, ir, palyginti su 2014 m. I ketvirčiu, išaugo 10 proc., o, palyginti su 2013 m. II ketvirčiu, išaugo 62 proc.

Palyginti su 2014 m. I ketvirčiu, viešųjų fiksuotojo telefono ryšio paslaugų abonentų skaičius sumažėjo 3 proc. ir sudarė 596 tūkst. Bendros pajamos, iš viešųjų fiksuotojo ryšio tinklų, naudojamų viešosioms fiksuotojo telefono ryšio paslaugoms teikti, ir (arba) viešųjų fiksuotojo telefono ryšio paslaugų teikimo, gautos per 2014 m. II ketvirtį, sumažėjo 3 proc. ir sudarė 48,1 mln. Lt. Pokalbių, inicijuotų viešuosiuose fiksuotojo ryšio tinkluose, trukmė per 2014 m. II ketvirtį, palyginti su praeitu ketvirčiu, sumažėjo 10 proc. ir sudarė 248 mln. min.

Iki 2014 m. II ketvirčio pabaigos, numerio perkėlimo paslauga pasinaudojo
1 086,3 tūkst. judriojo telefono ryšio abonentų (24,2 proc. visų aktyvių judriojo telefono ryšio abonentų). Per 2014 m. II ketvirtį buvo perkelta 41,8 tūkst. numerių ir tai buvo 28,7 proc. mažiau negu per 2014 m. I ketvirtį. Iki 2014 m. II ketvirčio pabaigos numerio perkėlimo paslauga pasinaudojo 36,5 tūkst. fiksuotojo telefono ryšio abonentų (6,1 proc. visų fiksuotojo telefono ryšio abonentų skaičiaus). Per 2014 m. II ketvirtį buvo perkelti 1,2 tūkst. fiksuotojo telefono ryšio numerių ir tai buvo 19,1 proc. mažiau negu per 2014 m. I ketvirtį.

Galutinius 2014 m. antrojo ketvirčio elektroninių ryšių rinkos duomenis RRT paskelbs rugsėjo mėnesį.

Šaltinis: pranešimas spaudai
Kopijuoti, platinti, skelbti bet kokią portalo News.lt informaciją be raštiško redakcijos sutikimo draudžiama.

facebook komentarai

Naujas komentaras


Captcha

Susitikime su EBPO – dėmesys nuosekliai narystės siekiančios Lietuvos pažangai

Lietuvos stojimo į Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizaciją (EBPO) progresas, vertinimai EBPO komitetuose, kuriuose pagal kompetenciją dalyvauja Finansų ministerijos atstovai, bei tolimesni stojimo į EBPO veiksmai. skaityti »

Lietuva sensta, kokia išeitis?

2016-ais metais Lietuva užėmė 16 vietą pagal visų gyventojų amžiaus vidurkį, kuris siekė 43 metus. skaityti »

Baltijos šalių bankų vadovai diskutuoja apie finansines technologijas

Liepos 17 – 18 dienomis Kaune susitinka Lietuvos, Latvijos ir Estijos nacionalinių centrinių bankų valdytojai Vitas Vasiliauskas, Ilmaras Rimševičius (Ilmārs Rimšēvičs) ir Ardas Hansonas (Ardo Hansson). skaityti »

Lietuviai savo verslumą ir verslininkus vertina geriau nei latviai ir estai

Lietuviai mano, kad verslo pradžiai svarbiausia turėti pakankamai santaupų ir puikią idėją, o latviai, kad svarbiausia yra žinios. skaityti »

Daugiau nei pusė lietuvių finansiškai neraštingi ir nemoka taupyti

Tyrimai parodė, kad dažnas lietuvis negali pasigirti net elementariausiomis finansinėmis žiniomis. skaityti »

Daugiau nei 600 šauktinių ragina kartu giedoti Tautišką giesmę minint Valstybės dieną

Liepos 6-ąją „Tautiška giesmė“ skambės nuo 100 Lietuvos piliakalnių. skaityti »

V. Vasiliauskas: finansinės inovacijos turi didžiulį potencialą – tereikia jas protingai „įdarbinti“

Naujų galimybių verslui ir vartotojams atveriančios finansinės inovacijos gali tapti tuo smagiu arkliuku, kuris trūktelės tiek šalies, tiek pasaulio ekonomiką, pabrėžia Lietuvos banko valdybos pirmininkas Vitas Vasiliauskas, skaitantis pranešimą globalizacijos iššūkiams skirtoje konferencijoje Hamburge. skaityti »

Lietuvos verslininkai baiminasi ES skilimo

Realybe virtęs Didžiosios Britanijos pasitraukimo iš Europos Sąjungos scenarijus ir galimas bendrijos skilimas tapo didžiausia išorės grėsme Lietuvos verslo plėtrai. skaityti »

Kartų skirtumai: jaunimas nori verslą kurti individualiai, vyresni – su šeima

DNB banko užsakymu bendrovės „Spinter tyrimai“ atliktas Lietuvos gyventojų verslumo tyrimas rodo, kad jaunimas kur kas palankiau vertina galimybes kurti verslą, taip pat renkasi modernesnes sritis. skaityti »

Išmanusis žymėjimas pasiteisino – Vilniuje sutvarkyta 4 kartus daugiau duobių

Išmanioji programėlė „Waze“ padėjo Vilniuje užregistruoti per 2000 duobių. skaityti »