RRT skelbia preliminarius elektroninių ryšių rinkos 2014 m. II ketvirčio duomenis

Publikuota: 2014 m. rugpjūčio 28 d. ketvirtadienis

Lietuvos Respublikos ryšių reguliavimo tarnyba (RRT) skelbia išankstinius 2014 m. antrojo ketvirčio elektroninių ryšių rinkos duomenis.

Preliminariais RRT duomenimis, 2014 m. II ketvirtį, palyginti su 2014 m. I ketvirčiu, elektroninių ryšių rinka (vertinant pagal pajamas iš viešojo fiksuotojo ryšio tinklo ir viešųjų fiksuotojo telefono ryšio paslaugų, viešojo judriojo ryšio tinklo ir viešųjų judriojo telefono ryšio paslaugų, interneto prieigos bei kitų duomenų perdavimo paslaugų, nenaudojamų fizinių šviesolaidinių ryšio linijų skaidulų, televizijos paslaugų, radijo ir televizijos programų siuntimo paslaugų teikimo bei elektroninių ryšių tinklų sujungimo veiklos) išaugo 4,1 proc. ir sudarė 529,4 mln. Lt. 2014 m. II ketvirtį, palyginti su atitinkamu 2013 m. laikotarpiu, elektroninių ryšių rinka sumažėjo 1,5 proc.

2014 m. II ketvirtį investicijos į elektroninių ryšių tinklo infrastruktūrą, palyginti su 2014 m. I ketvirčiu, išaugo 4 proc. ir sudarė 58,7 mln. Lt, palyginti su 2013 m. II ketvirčiu, jos sumažėjo 1 proc.

Per 2014 m. II ketvirtį interneto prieigos paslaugų abonentų, naudojančių plačiajuosčio ryšio technologijas, skaičius, išaugo 2 proc., o per metus – 9 proc., ir sudarė 1180 tūkst. Abonentų, naudojusių interneto prieigą viešaisiais judriojo ryšio tinklais, naudojant kompiuterį, skaičius per ketvirtį išaugo 1 proc. ir sudarė 299 tūkst. Abonentų, naudojusių plačiajuosčio interneto prieigos paslaugas fiksuotojo ryšio technologijomis, skaičius per ketvirtį augo 3 proc. ir 2014 m. II ketvirčio pabaigoje sudarė 881 tūkst.

Plačiajuosčio interneto ryšio skvarba 2014 m. II ketvirčio pabaigoje pasiekė 40,3 proc. Per ketvirtį ji išaugo 1 procentiniu punktu, per metus – 3,6 procentinio punkto.

Pajamos, gautos už mažmeninių plačiajuosčio interneto prieigos paslaugų teikimą 2014 m. II ketvirtį, palyginti su 2014 m. I ketvirčiu, sumažėjo 0,5 proc. ir sudarė 95,1 mln. Lt, įskaitant 14,7 mln. Lt pajamų, gautų iš abonentų, prisijungusių prie interneto viešaisiais judriojo ryšio tinklais.

2014 m. II ketvirtį, palyginti su 2014 m. I ketvirčiu, 1 proc. sumažėjo abonentų, kurie naudojasi mokamos televizijos paslaugomis, skaičius, ir ketvirčio pabaigoje sudarė 718 tūkst. (tarp jų – 419 tūkst., kurie naudojasi mokamos skaitmeninės televizijos paslaugomis). Šį skaičių sudarė 417,5 tūkst. abonentų, kurie naudojasi televizijos paslaugomis kabelinės televizijos tinklais, tarp jų – 118,5 tūkst. skaitmeninės kabelinės televizijos, 14,0 tūkst. – mikrobangų daugiakanalės (MDTV) tinklais, 128,9 tūkst. – televizijos, naudojant IP technologijas (IPTV), 61,6 tūkst. – skaitmeninės antžeminės televizijos (DVB-T) ir 95,9 tūkst. – palydovinės televizijos tinklais. Per metus bendras mokamos televizijos abonentų skaičius sumažėjo 2 proc. Pajamos, gautos už mokamos televizijos paslaugų teikimą per 2014 m. II ketvirtį, palyginti su 2014 m. I ketvirčiu, beveik nepakito (sumažėjo 0,4 proc.) ir sudarė 51,8 mln. Lt. (pajamos, gautos už skaitmeninės televizijos paslaugų teikimą, per 2014 m. II ketvirtį išaugo 1 proc. ir sudarė 36,2 mln. Lt.).

Viešųjų judriojo telefono ryšio paslaugų aktyvių abonentų (t. y. naudojamų aktyvių SIM kortelių) skaičius per 2014 m. II ketvirtį sumažėjo 1,2 proc. ir buvo 4,49 mln. 2,05 mln. arba 46 proc. visų aktyvių viešųjų judriojo telefono ryšio paslaugų abonentų naudojosi išankstinio mokėjimo paslauga. Viešojo judriojo telefono ryšio skvarba 2014 m. II ketvirčio pabaigoje, palyginti su 2014 m. I ketvirčio pabaiga, sumažėjo 1,5 procentinio punkto ir buvo 153,1 proc. (per metus – sumažėjo 14,1 procentinio punkto).

Abonentų, kurie naudojasi UMTS (trečiosios kartos viešojo judriojo ryšio tinklo) paslaugomis skaičius išaugo 4 proc. ir sudarė 1 750 tūkst. (39 proc. bendro aktyvių judriojo telefono ryšio abonentų skaičiaus).

Pajamos, gautos už viešojo judriojo ryšio tinklo ir (arba) viešųjų judriojo telefono ryšio paslaugų teikimą, 2014 m. II ketvirtį, palyginti su 2014 m. I ketvirčiu, išaugo 2 proc. ir sudarė 194,5 mln. Lt, iš jų 3,7 mln. Lt (1,9 proc.) sudarė paslaugų teikėjų, neturinčių savo tinklo, pajamos (palyginti su praeitu ketvirčiu, jos sumažėjo 5,0 proc.). Į šias pajamas neįeina pajamos, gautos už tinklų sujungimą, bei pajamos, gautos už interneto prieigos paslaugų teikimą judriojo ryšio tinklu, naudojant kompiuterį.

Pokalbių, inicijuotų viešuosiuose judriojo ryšio operatorių tinkluose, trukmė per
2014 m. II ketvirtį, palyginti su 2014 m. I ketvirčiu, išaugo 5 proc. ir sudarė apie 2 061 mln. min. Palyginti su 2013 m. II ketvirčiu, per 2014 m. II ketvirtį pokalbių, inicijuotų viešuosiuose judriojo ryšio operatorių tinkluose, trukmė taip pat išaugo 5 proc. Palyginti su praeitu ketvirčiu, išsiunčiamų SMS žinučių skaičius išaugo 0,5 proc. iki 1 827 mln. SMS, o išsiunčiamų vaizdo žinučių (MMS) skaičius išaugo 13 proc. iki 1,7 mln. MMS. Palyginti su 2013 m. II ketvirčiu, išsiųstų SMS skaičius išaugo 1,5 proc., išsiųstų MMS skaičius išaugo 13 proc. Viešaisiais judriojo ryšio tinklais teikiamų paketinio duomenų perdavimo paslaugų vartojimas (išsiųstų ir priimtų duomenų kiekis) 2014 m. II ketvirtį sudarė 4 930 TB, ir, palyginti su 2014 m. I ketvirčiu, išaugo 10 proc., o, palyginti su 2013 m. II ketvirčiu, išaugo 62 proc.

Palyginti su 2014 m. I ketvirčiu, viešųjų fiksuotojo telefono ryšio paslaugų abonentų skaičius sumažėjo 3 proc. ir sudarė 596 tūkst. Bendros pajamos, iš viešųjų fiksuotojo ryšio tinklų, naudojamų viešosioms fiksuotojo telefono ryšio paslaugoms teikti, ir (arba) viešųjų fiksuotojo telefono ryšio paslaugų teikimo, gautos per 2014 m. II ketvirtį, sumažėjo 3 proc. ir sudarė 48,1 mln. Lt. Pokalbių, inicijuotų viešuosiuose fiksuotojo ryšio tinkluose, trukmė per 2014 m. II ketvirtį, palyginti su praeitu ketvirčiu, sumažėjo 10 proc. ir sudarė 248 mln. min.

Iki 2014 m. II ketvirčio pabaigos, numerio perkėlimo paslauga pasinaudojo
1 086,3 tūkst. judriojo telefono ryšio abonentų (24,2 proc. visų aktyvių judriojo telefono ryšio abonentų). Per 2014 m. II ketvirtį buvo perkelta 41,8 tūkst. numerių ir tai buvo 28,7 proc. mažiau negu per 2014 m. I ketvirtį. Iki 2014 m. II ketvirčio pabaigos numerio perkėlimo paslauga pasinaudojo 36,5 tūkst. fiksuotojo telefono ryšio abonentų (6,1 proc. visų fiksuotojo telefono ryšio abonentų skaičiaus). Per 2014 m. II ketvirtį buvo perkelti 1,2 tūkst. fiksuotojo telefono ryšio numerių ir tai buvo 19,1 proc. mažiau negu per 2014 m. I ketvirtį.

Galutinius 2014 m. antrojo ketvirčio elektroninių ryšių rinkos duomenis RRT paskelbs rugsėjo mėnesį.

Šaltinis: pranešimas spaudai
Kopijuoti, platinti, skelbti bet kokią portalo News.lt informaciją be raštiško redakcijos sutikimo draudžiama.

facebook komentarai

Naujas komentaras


Captcha

Lietuva turi didelį potencialą lazerių pramonėje

Bavarijos premjero pavaduotoja Beate Merk mano, kad Lietuva per pastaruosius metus padarė ženklią pažangą inovacijų srityje. skaityti »

R. Dargis: Macronas laimėjo mums laiko. Kaip jį išnaudosime?

Prezidento ir parlamento rinkimus laimėję Emmanuelis Macronas žada reformas savo šaliai ir Europos Sąjungai. Lietuva sprendžia tuos pačius iššūkius kaip Europa. skaityti »

Daugiausia nerimo – dėl NT burbulo ir kibernetinių atakų

Šalies finansų įstaigos vis daugiau svarbos teikia disbalansų šalies nekilnojamojo turto (NT) rinkoje rizikai, rodo naujausia Lietuvos banko apklausa. skaityti »

Lietuva – viena atspariausių gamtos stichijoms pasaulyje

Lietuva patenka tarp 20 gamtos stichijoms atspariausių pasaulio valstybių, tačiau draudikai pabrėžia, jog ne mažesnę žalą gyventojų turtui bei sveikatai sukelia vasariniai škvalai, liūtys, žaibai. skaityti »

Ūkio kilimą skatina tiek eksportas, tiek vidaus vartojimas

Gerėjant tarptautinei aplinkai, spartėja ir Lietuvos ekonomikos augimas. skaityti »

„Partnerystės lyderio“ apdovanojimą gavo audito institucijos vadovas A. Dulkys

Lietuvos verslo „Oskaru“ vadinamas įvertinimas, praeityje įteiktas tokiems žmonėms kaip Valdas Adamkus, Algirdas Mykolas Brazauskas ir Dalia Grybauskaitė, atiteko už institucijų veiklos skaidrumo ir efektyvumo skatinimą. skaityti »

Norintys kurti verslą vyrai labiau nei moterys bijo susimauti

Dauguma lietuvių nori kurti savo verslą, tačiau vyrai ir moterys tai įsivaizduoja skirtingai. skaityti »

„Nordea“ tyrimas: lietuviai – taupiausi Baltijos šalyse

Lietuvos gyventojai yra taupiausi Baltijos šalyse ir geriausiai pasiruošę finansiniams netikėtumams, rodo banko „Nordea“ Lietuvoje, Latvijoje ir Estijoje atliktas asmeninių finansų, taupymo ir investavimo tyrimas. skaityti »

Kuriantiems smulkųjį verslą šalyje – vienerių metų atostogos nuo mokesčių

Siekiant paskatinti šalyje kurtis našų ir sąžiningą verslą, visas pradedančiąsias smulkiąsias įmones 1 metams siūloma atleisti nuo pelno mokesčio, o savarankišką veiklą nusprendusiems vykdyti gyventojams siūloma suteikti 1 metų atostogas nuo socialinio draudimo įmokų. skaityti »

Televizijos turinys Lietuvoje bus labiau europietiškas

Tikimasi, kad naujos Seimo priimtos pataisos padidins galimybę šalies žmonėms gauti teisingą ir įvairiapusišką informaciją, kartu sumažės priešiškos Rusijos propagandos ir dezinformacijos. skaityti »