Seimo Audito komiteto nariams buvo pristatyti planai dėl informacinių išteklių valdymo perspektyvų Lietuvoje ir Valstybės kontrolės išvados dėl valstybės politikos duomenų atvėrimo srityje. Komiteto narių nuomone, nacionalinė duomenų atvėrimo iniciatyva ir jų konsolidavimas yra dar vienas iššūkis Lietuvai, nes šalyje veikiančios informacinių technologijų sistemos yra autonomiškos ir „nebendraujančios“ tarpusavyje, o viešojo sektoriaus įstaigos yra nepasirengusios turimų duomenų atvėrimui. Be to, politinių nuomonių kaita nulemia strategijų grąžinimą į fundamentalių diskusijų stadiją.

Viešojo sektoriaus įstaigos per mažai žino apie duomenų atvėrimo būdus, jos baiminasi atverti turimą informaciją ir abejoja dėl naudos. Akivaizdu, kad įstaigos yra nepasirengusios atverti turimus duomenis, o Informacinės plėtros komitetas neranda priemonių, padedančių išspręsti viešojo sektoriaus įstaigų pasipriešinimo duomenų atvėrimui problemas. Nors, Valstybės kontrolės duomenimis, Lietuvoje prieinami ir aktyviai naudojami atviri duomenys sukurtų naudos, lygios beveik 2 proc. BVP, o skaičiuojant pagal 2015 m. duomenis, tai siektų apie 800 mln. Eur. Tačiau pagal dabartinius planus viešojo sektoriaus turimų duomenų atvėrimo rezultatai paaiškės geriausiu atveju tik 2019 metais, kai bus pasirinktas tinkamiausias Lietuvai duomenų atvėrimo finansavimo modelis.

Komiteto narių nuomone, apsisprendimas dėl finansavimo modelio yra pernelyg svarbus, kad būtų galima diskusijas ir sprendimus atidėlioti keleriems metams, tad atsakingos institucijos skatinamos kuo sparčiau atlikti kaštų ir naudos analizę ir pasirinkti optimalų modelį.

Audito komitetas, toliau nagrinėdamas duomenų atvėrimo problemas Lietuvoje, kovo 24 d. organizuoja bendrą konferenciją kartu su Valstybės kontrole.