VU ekonomistė pataria, kaip planuoti šventinį biudžetą

Publikuota: 2016 m. gruodžio 12 d. pirmadienis

Šv. Kalėdos ir prieškalėdinis laikotarpis kartu yra ir džiaugsmo, ir finansinio bei psichologinio spaudimo laikotarpis. Kodėl? Visų pirma, ši šventė ir jos laukimas siejami su tam tikru įsipareigojimu esantiesiems šalia mūsų, t. y. su mūsų pareiga „duoti“ arba „dalytis“ tuo, ką turime, aukoti, dovanoti, džiuginti gerumu, gerais darbais. Finansinį ir psichologinį spaudimą sukelia tiek komercijos, tiek socialine norma tapusio materializmo įsiterpimas į šią dvasinės ir religinės prasmės sritį.

Finansinę elgseną lemia keletas veiksnių

Su tuo ypač stipriai susiduria tėvai, siekdami maksimaliai įgyvendinti vaikų kalėdinius norus. Tam reikšmingą įtaką daro socialinės normos ir požiūris „darykime taip, kaip daro Jonas ir jo šeima“, nes Jonas yra etalonas, jis žino, ką daro (angl. „Keeping up with the Joneses“ efektas).

Formuodami panašias nuostatas aktyviai prisideda mažmeninės prekybos atstovai. Daugumos jų pardavimai gruodį yra didžiausi, palyginti su kitais mėnesiais.

Moksliniai tyrimai rodo, kad asmenų finansinę elgseną Kalėdų psichologinio ir finansinio spaudimo metu lemia sociodemografiniai veiksniai (tarp jų namų ūkių pajamų lygis), pinigų valdymo elgsena (išlaidų sekimas ir planavimas) ir psichologinės charakteristikos (reakcija į stresą). Vartotojai praranda gebėjimą valdyti pačius save ir elgtis pagal savo finansines aplinkybes.

Praktiški patarimai

Norint išvengti finansinių nesklandumų ir neigiamų finansinių padarinių šleifo, šventines išlaidas reikia planuoti iš anksto, o išlaidų biudžetas turėtų būti tikslus ir griežtai apibrėžtas konkrečia suma. Gruodžio išlaidos turėtų būti įvertintos jau planuojant visų metų biudžetą. Jeigu pajamos nepastovios, šventinį biudžetą reikėtų formuoti dar griežčiau.

Matydami užrašą „nuolaida“ ir „kalėdinė nuolaida“, nepulkite karštligiškai įsigyti prekės. Kalėdiniu laikotarpiu skelbiamos prekių kainų nuolaidos dažniausiai yra fiktyvios ir tampa prekybininkų masalu pirkėjams pritraukti. Nenorėdami išleisti per daug ir siekdami išvengti nereikalingo streso, kalėdines dovanas pirkite gerokai anksčiau, ypač jeigu pasitaiko proga žemesne nei įprasta kaina įsigyti geros kokybės prekę, kuri pradžiugintų artimą žmogų. Planuodami keistis dovanomis, visada susitarkite dėl maksimalios sumos ir jos neviršykite.

Ieškant kalėdinių dovanų, reikėtų vadovautis racionalaus pirkimo taisyklėmis: nustatyti dovanoms numatytą biudžetą ir neišleisti daugiau, palyginti to paties daikto kainas skirtingose prekybos vietose, nesinešti banko kortelės, naudotis parduotuvių ir prekybos centrų nuolaidų kortelėmis, taip pat nuolaidomis, kurias suteikia dabartinis gyvenimo statusas (nuolaidos studentams, pensininkams, įmonių darbuotojams ir pan.).

Tam, kad neprisipirktumėte nereikalingų daiktų, dovanų ieškokite būdami sotūs ir tik su reikalingų prekių sąrašu, kad sąmonės nepaveiktų įvairūs prekybininkų ir rinkodaros specialistų naudojami išoriniai dirgikliai, kvapai, degustacijos, reklamos, nuolaidos, akcijos, žaidimai.

Kalėdines dovanas ir vaišes kalėdiniam stalui galite įsigyti ir elektroniniu būdu. Pirkdami internetu, gerokai sutaupysite, nes ten prekių kaina neretai žemesnė. Be to, papildomai sutaupysite transporto išlaidas, laiką ir savo pačių energiją.

Pirkdami kalėdines dovanas, ypač drabužius ar avalynę, išsaugokite pirkimo kvitus. Jų gali prireikti, jeigu dovanos gavėjui netiktų prekės dydis.

Svarbiausia – buvimas kartu

Nepamirškite pagalvoti apie dovanos paskirtį – praktinę ar simbolinę, įvertinkite jos „likimą“ pasiekus gavėją. Pasaulyje atliekami finansinės elgsenos tyrimų rezultatai leidžia teigti, kad praktiškas požiūris į dovanų pirkimą atspindi asmens finansinę brandą. Beje, dovanas galite daryti patys: tai gali būti ranka rašytas kalėdinis sveikinimas, iškeptas kalėdinis pyragas ar naminių imbierinių sausainių maišelis.

Kalėdines pramogas ir jaukią atmosferą sukurti padeda ne tik pinigai. Jeigu lauke yra sniego, su vaikais galite lipdyti sniego senius, slidinėti ar nuo artimiausio namų kalnelio leistis rogutėmis. Kartu su vaikais galima kurti šiaudinius kalėdinės eglutės žaisliukus, dažyti ir kabinti ant eglutės kankorėžius, karpyti snaiges, piešti Kalėdas, rašyti kalėdinius laiškus ir sveikinimus kitiems šeimos nariams, klausytis kalėdinės muzikos, mokytis ir deklamuoti vieni kitiems kalėdinius eilėraščius, kartu skaityti kalėdines pasakas, kepti kalėdinius sausainius, pyragėlius… Kuo mažiau komercijos, tuo stipresnė šventinė dvasia, nes svarbiausia – bendravimas, bendra šventinė veikla ir buvimas kartu su kitais ar artimaisiais.

Šaltinis: vu.lt
Kopijuoti, platinti, skelbti bet kokią portalo News.lt informaciją be raštiško redakcijos sutikimo draudžiama.

facebook komentarai

Naujas komentaras


Captcha

Susitikime su EBPO – dėmesys nuosekliai narystės siekiančios Lietuvos pažangai

Lietuvos stojimo į Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizaciją (EBPO) progresas, vertinimai EBPO komitetuose, kuriuose pagal kompetenciją dalyvauja Finansų ministerijos atstovai, bei tolimesni stojimo į EBPO veiksmai. skaityti »

Lietuva sensta, kokia išeitis?

2016-ais metais Lietuva užėmė 16 vietą pagal visų gyventojų amžiaus vidurkį, kuris siekė 43 metus. skaityti »

Baltijos šalių bankų vadovai diskutuoja apie finansines technologijas

Liepos 17 – 18 dienomis Kaune susitinka Lietuvos, Latvijos ir Estijos nacionalinių centrinių bankų valdytojai Vitas Vasiliauskas, Ilmaras Rimševičius (Ilmārs Rimšēvičs) ir Ardas Hansonas (Ardo Hansson). skaityti »

Lietuviai savo verslumą ir verslininkus vertina geriau nei latviai ir estai

Lietuviai mano, kad verslo pradžiai svarbiausia turėti pakankamai santaupų ir puikią idėją, o latviai, kad svarbiausia yra žinios. skaityti »

Daugiau nei pusė lietuvių finansiškai neraštingi ir nemoka taupyti

Tyrimai parodė, kad dažnas lietuvis negali pasigirti net elementariausiomis finansinėmis žiniomis. skaityti »

Daugiau nei 600 šauktinių ragina kartu giedoti Tautišką giesmę minint Valstybės dieną

Liepos 6-ąją „Tautiška giesmė“ skambės nuo 100 Lietuvos piliakalnių. skaityti »

V. Vasiliauskas: finansinės inovacijos turi didžiulį potencialą – tereikia jas protingai „įdarbinti“

Naujų galimybių verslui ir vartotojams atveriančios finansinės inovacijos gali tapti tuo smagiu arkliuku, kuris trūktelės tiek šalies, tiek pasaulio ekonomiką, pabrėžia Lietuvos banko valdybos pirmininkas Vitas Vasiliauskas, skaitantis pranešimą globalizacijos iššūkiams skirtoje konferencijoje Hamburge. skaityti »

Lietuvos verslininkai baiminasi ES skilimo

Realybe virtęs Didžiosios Britanijos pasitraukimo iš Europos Sąjungos scenarijus ir galimas bendrijos skilimas tapo didžiausia išorės grėsme Lietuvos verslo plėtrai. skaityti »

Kartų skirtumai: jaunimas nori verslą kurti individualiai, vyresni – su šeima

DNB banko užsakymu bendrovės „Spinter tyrimai“ atliktas Lietuvos gyventojų verslumo tyrimas rodo, kad jaunimas kur kas palankiau vertina galimybes kurti verslą, taip pat renkasi modernesnes sritis. skaityti »

Išmanusis žymėjimas pasiteisino – Vilniuje sutvarkyta 4 kartus daugiau duobių

Išmanioji programėlė „Waze“ padėjo Vilniuje užregistruoti per 2000 duobių. skaityti »