Vasario 16 d. visa Lietuva minės valstybės atkūrimo dieną, kai 1918 metais buvo pasirašytas Lietuvai esmingai svarbus dokumentas, grąžinęs jos žmonėms savarankišką nepriklausomą valstybę ir teisę būti jos šeimininkais. Nenuostabu, kad vasario 16–oji Lietuvos piliečių įvardijama kaip svarbiausia valstybei data.

Pastaraisiais metais žmonės ieško būdų prasmingai paminėti šią progą – aktyviai dalyvauja šventiniuose renginiuose, minėjimuose, koncertuose, pažintinėse ekskursijose. Nebeapsiribojama valstybės inicijuojamais renginiais, priešingai, noras švęsti valstybingumą, iš okupacinių pančių išlaisvinusį ir tautos kultūrą, pagimdo ir pačios visuomenės kuriamas iniciatyvas, renginius ir akcijas, kuriomis demonstruojamas pasididžiavimas valstybės ir tautos istorine pergale.

Minėdami Lietuvos valstybės atkūrimo dieną, ypatingai džiaugiamės, kad iškovojome ne tik teisę į unikalios kultūros puoselėjimą ir sklaidą, bet ir turime išlikusius materialiuosius paminklus Lietuvos istorijai. Vasario 16–osios Lietuva susidūrė su daugeliu sunkumų, kurių vienas didžiausių buvo istorinės sostinės Vilniaus ir ją supančių lietuviškų žemių netektis. Tai lėmė, jog tarpukario Lietuvos kultūrinio ir politinio gyvenimo centru tapo Kaunas, kuris šiandien gali didžiuotis ne vienu pirmąjį Lietuvos Respublikos nepriklausomybės laikotarpį menančiu architektūros paminklu.

Kaune, Vilniaus gatvėje šiandien stovi restauruoti Istorinės Lietuvos Respublikos prezidentūros rūmai. Nors rūmai pastatyti XIX a. viduryje, restauruojant nutarta grąžinti jiems Prezidentūros gyvavimo laikotarpio, kaip reikšmingiausio Lietuvos valstybės istorijai, išvaizdą. Tarpukario istorinėje prezidentūroje gyveno ir dirbo visi trys Lietuvos Respublikos prezidentai: Antanas Smetona, Aleksandras Stulginskis, Kazys Grinius. Prezidentus ir jų darbą primena prezidentūros kiemelyje esančios jų skulptūros. Šiandien pastate įsikūręs Nacionalinio M. K. Čiurlionio dailės muziejaus skyrius.

Kitas reikšmingas laikinosios sostinės metus menantis statinys – Lietuvos karininkų ramovė. Lietuvos karininkija tarpukario respublikoje buvo ypatingas visuomenės sluoksnis, turėjęs neginčijamų nuopelnų ginant Lietuvos valstybę kovose už nepriklausomybę, tad valstybei atsigavus už pačių karininkų surinktas lėšas iškilo didingas reprezentacinis pastatas, simbolizuojantis karininkijos statusą. Vilnius tuo metu buvo okupuotas, todėl ramovėje vykdavo ne tik kariškių, bet ir valstybinio masto švenčių minėjimai. Vėlesnių valstybės okupacijų metu smarkiai nukentėjęs pastatas antram gyvenimui ėmė kilti po 1992 metų, kai pastatą vėl perėmė Lietuvos kariškiai. Šiandieną restauruotoje ramovėje stengiamasi tęsti gyvavusias tradicijas, vyksta įvairūs renginiai.

1930 metais miesto administraciniame centre iškilo Lietuvos Teisingumo ir Seimo rūmai. Neoklasicistinių rūmų kolonados viršų puošė lotyniškas įrašas, reiškęs „Teisingumas yra valstybių pagrindas“. Nors pagal pirminį sumanymą pastate turėjo būti tik Teisingumo ministerija, vėliau jame įsikūrė ir Seimas. Sovietinės okupacijos metais rūmuose veikė įvairios įstaigos nuo projektavimo instituto iki lėlių teatro, o šiuo metu pastate įsikūrusi Kauno valstybinė filharmonija.

Nedera pamiršti ir Lietuvos valstybės atkūrimo dienai itin reikšmingų Signatarų namų Pilies gatvėje, Vilniuje. Šiame dar XVII a. iškilusiame pastate 1918 metų vasario 16 d. pasirašytas Lietuvos Nepriklausomybės aktas, skelbiantis, kad Lietuvos Taryba atskiria Lietuvą nuo visų valstybinių ryšių, kada nors buvusių su kitomis tautomis. Aktą pasirašė mokslininkas, visuomenės veikėjas Jonas Basanavičius, literatūros istorikas Mykolas Biržiška, teisininkas, istorikas Petras Klimas, politikai Antanas Smetona ir Aleksandras Stulginskis, teisininkas Jonas Vileišis ir dar 14 iškilių to meto Lietuvos visuomenės veikėjų. Šiandien Signatarų namuose veikia Lietuvos nacionalinio muziejaus padalinys.

Vasario 16–oji – puiki proga pagal galimybes apžiūrėti šiuos mūsų istorijos simbolius ir pajusti saldų Lietuvos valstybės ir visuomenės pergalės skonį. Šių metų Europos paveldo dienų tema – „XX a. pradžios skonis“ – taip pat labai tiesiogiai susijusi su daugeliu paminėtų kultūros paveldo vertybių, tad taip pat suteiks progą apsilankyti šiuose ir kituose Lietuvos valstybei reikšminguose kultūros paveldo objektuose. 

Kultūros paveldo departamento direktorė Diana Varnaitė, sveikindama Lietuvos piliečius su Vasario 16–ąja, priduria: „Valstybinės šventės mums kasmet primena, jog nesame atsakingi tik prieš save – turime pareigą kurti ir puoselėti tai, ką paveldėjome iš ankstesnių kartų, iš valstybės kūrėjų ir gynėjų, kad paliktume dar daugiau ateisiantiesiems. Šį istorinės pareigos ir bendro likimo supratimą padeda suvokti ir užčiuopti ne tik šventinės ceremonijos, bet ir žvilgsnis į tai, kas apčiuopiama ir visada yra tarp mūsų. Tai paveldas, sukurtas tautos intelektualinėmis jėgomis bei daugelio žmonių darbu, ir kasdien liudijantis žmogaus veiklos ilgaamžiškumą. Tik išmokę vertinti tai, ką turime iš praeities, sugebėsime būti verti valstybės piliečiai. Linkiu visiems kuo daugiau šios brandos artėjant daug ką įvertinti kviečiančiam Lietuvos valstybės atkūrimo šimtmečio jubiliejui“.