Virtualios valiutos tyrimai atliekami Kauno humanitariniame fakultete

Publikuota: 2013 m. birželio 29 d. šeštadienis

Didesnius vertės svyravimus jau atlaikiusi virtuali valiuta sėkmės atveju ateityje gali konkuruoti su centrinių bankų šiuo metu emituojamais pinigais. Pasak dr. S. Masteikos, virtuali valiuta yra puikus mokslinio tyrimo objektas, kuriam galima pritaikyti ir jungtines technologijų, finansų žinias, atlikti esamų finansinių ir ekonominių sistemų tyrimus. 

„Virtualių pinigų veikimas pagrįstas P2P (angl. Peer–to–Peer) kompiuteriniu tinklo modeliu. Tą patį P2P principą taiko ir failų dalijimosi programos, pvz., „BitTorrent“, veikiančios kartu su tokiais failų indeksacijos puslapiais, kaip „www.linkomanija.net“ ar kt. Taigi virtualių pinigų atveju piniginiai mainai vyksta tiesiogiai tarp vartotojų. Priešingai nei elektroninių pinigų atveju, nelieka tarpininko, t. y. banko ar kitos finansinės institucijos“, – virtualios valiutos ir elektroninių pinigų skirtumus aiškina dėstytojas. 

Tokiai valiutai nereikalinga fizinė išraiška, kadangi valiutą sudaro tik specialus, pagrįstas viešojo rakto kriptografija, adresas, vidutiniškai siekiantis 33 simbolius (pvz., 1JArS6jzE3AJ9sZ3aFij1BmTcpFGgN86hA). Atsiskaitydamas šia seka vartotojas naudoja „viešojo“ (viešai prieinamo) ir „privataus“ (saugomo paslaptyje) raktų porą. Viešojo rakto kriptografija taip pat plačiai naudojama ir internetinės bankininkystės ar skaitmeninio parašo atvejais. „Kaip ir realios valiutos atveju, virtualios valiutos savininkui svarbu šį „privatų“ kodavimo raktą saugoti, dažnai rekomenduojama jį nusikopijuoti į išorines informacijos laikmenas („flash“ atmintines, HDD ir pan.) ar net išsispausdinti. Tačiau virtuali valiuta, ypač mažesniais kiekiais, dažnai saugoma elektroninėse piniginėse, pvz., „Bitcoin–QT“ piniginė saugoma asmeniniame kompiuteryje; „Blockchain.info“ piniginė saugoma „Blockchain.info“ serveryje. Tai paspartina atsiskaitymą, nes nereikalingas papildomas „privataus“ rakto identifikavimas. Kaip ir su realiais pinigais, piniginių galima turėti ne vieną ir taip diversifikuoti riziką, jei kartais viena būtų pamesta („privatus“ raktas pavogtas ar pan.)“, – aiškina dr. S. Masteika. 

Nors ir nėra būtinybės, virtualios valiutos monetų galima įsigyti ir fizine forma, pavyzdžiui, „Bitcoin“ (BTC) monetų. Tokiu atveju privatus kodas yra užrašytas pačioje monetoje. Tokia moneta neturi vertės, vertingas tik joje užrašytas „privatus“ kodas, kurį panaudojus galima atsiskaityti internetinėje erdvėje. 

Bitkoinų tyrimai fakultete

Dar tik eksperimentinės virtualios valiutos schemos jau dabar plačiai diskutuojamos universitetinėje erdvėje. „Ekonomines krizes bandoma spręsti didinant pinigų kiekį apyvartoje, tačiau eksponentinis pinigų kiekio augimas didina finansinės sistemos nestabilumą. Išauga santaupų nuvertėjimo tikimybė; kyla darbo jėgos, lyginant su kapitalu, nuvertinimo grėsmė; kylant kainoms, mažinama gyventojų perkamoji galia; formuojasi centralizuotas kapitalo valdymas, didinantis neefektyvaus išteklių paskirstymo tikimybę. Tačiau esminė tokios sistemos grėsmė ta, kad centralizuotas reguliavimas ardo laisvos rinkos principus, t.y. iškraipomas paklausos ir pasiūlos savireguliacijos mechanizmas, sudaromos nelygios konkurencinės sąlygos, silpninama demokratija. Dėl finansinių krizių dažniausiai kaltinama laisvoji rinka, grindžiama paklausos ir pasiūlos pusiausvyros dėsniais. Tačiau viešumoje kyla klausimas: gal kaip tik centrinis reguliavimas, finansuojantis, kad ir neefektyvius, bet stambius ir lojalius verslus ar vyriausybes, sudaro pirmines sąlygas krizėms susidaryti?, – apie centralizuotai reguliuojamos finansų sistemos nestabilumą pasakoja VU KHF dėstytojas. 

Dr. S. Masteika mano, kad virtuali valiuta yra viena iš galimų alternatyvų esamai sistemai. „Virtualios valiutos schemos šiuo metu centrinių bankų yra palaikomos ir eksperimentuojamos. Kriziniu atveju virtuali valiuta gali būti kaip išeitis, sprendžiant pinigų nuvertėjimo ar atsiskaitymų problemas. Galbūt neatsitiktinai bitkoinų populiarumas ženkliai išaugo Ispanijos ar Kipro finansinių nestabilumų laikotarpiais, kuomet šalyse buvo pradėti taikyti ženklūs kapitalo suvaržymai. Reiktų taip pat paminėti, kad virtualių pinigų schemos kur kas greičiau integruojasi šalyse, susiduriančiose su ekonominiais ar politiniais neramumais, kaip pavyzdžiui Libija, Argentina ir kt. “, – tvirtina VU KHF dėstytojas. 

Tik pradedantys gilintis į šią naują sritį VU KHF verslo ir finansų informatikos studentai bando atskleisti mokėjimų virtualia valiuta technologinius sprendimus, išsiaiškinti duomenų saugos, internetinių technologijų bei mobiliųjų įrenginių pritaikymą virtualių valiutų schemose. Vis dėlto, kol kas studentams įdomiausias šios temos aspektas – bitkoinų gavyba (angl. mining.). „Tai susiję su tuo, kad turint specializuotus kompiuterinius resursus, galima užsiimti virtualių pinigų gavyba. Tokiu atveju išgauti pinigai yra tiesioginis uždarbis“, – pasakoja dr. Saulius Masteika. Šiuo metu vieno bitkoino vertė yra apie 130 Jungtinių Amerikos Valstijų dolerių, tačiau kainos nuolat svyruoja. Beveik prieš metus, 2012 m. birželį, bitkoinų vertė tesiekė 5 dolerius, o 2013 m. balandį pakilo iki rekordinių 266 dol. ir tą patį mėnesį smuktelėjo iki 70 dol. 

Nuo rudens šia tema planuojama plačiau diskutuoti ir su finansų ir apskaitos, tarptautinio verslo bei verslo informacinių sistemų magistrantais. Didesnis dėmesys bus skiriamas ne technologiniams aspektams, bet daugiau ekonominiams ir finansiniams tyrimams, virtualios valiutos schemų pritaikymui versle.

Šaltinis: universiteto naujienos
Kopijuoti, platinti, skelbti bet kokią portalo News.lt informaciją be raštiško redakcijos sutikimo draudžiama.

facebook komentarai

Naujas komentaras


Captcha

PVM sąskaitas faktūras teikti bus paprasčiau

Valstybinė mokesčių inspekcija prie LR finansų ministerijos (VMI) informuoja, kad verslo atstovai jau gali duomenis į i.SAF teikti pasinaudodami žiniatinklio paslauga, t. y. automatiškai perduodant registrus į VMI. skaityti »

Vilius Juzikis paskirtas į SEB banko valdybą

SEB banko Stebėtojų taryba banko valdybos nariu ir Verslo bankininkystės tarnybos direktoriumi paskyrė Vilių Juzikį. skaityti »

Europos socialinis fondas švenčia 60-metį

Kovo 25-ąją savo 60-metį kartu su visa Europa švęs ir Europos socialinis fondas (ESF) – seniausias Europos Sąjungos fondas. Šio fondo jubiliejų mini ir Europos socialinio fondo agentūra (ESFA), kuri nuo 2004 metų rūpinasi ESF investicijomis Lietuvoje. skaityti »

Finansų ministro susitikime su EIB prezidentu – tolimesnio bendradarbiavimo perspektyvos

Finansų ministras Vilius Šapoka Briuselyje (Belgija) su Europos investicijų banko (EIB) prezidentu Werneriu Hoyeriu aptarė šio banko ir Europos strateginių investicijų fondo (EFSI) Lietuvoje įgyvendinamus projektus bei tolesnio bendradarbiavimo perspektyvas. skaityti »

Vilnius skaičiuoja jau 630 savivaldos metų

Kovo 22 d. sukanka 630 metų, kai Vilnius gavo Magdeburgo savivaldos teisę ir pradėjo skaičiuoti savo, kaip tikro miesto, istoriją. skaityti »

Įmonių darbuotojų kompetencijai didinti ir kvalifikacijai tobulinti – 10 mln. eurų ES investicijų

Ūkio ministerija skelbia pirmąjį kvietimą pasinaudoti galimybe įgyvendinti projektus pagal 2014–2020 metų Europos Sąjungos (ES) investicijų priemonę „Kompetencijų vaučeris“. skaityti »

Vidutinis darbo užmokestis kils daugiau nei kainos

Įvertinęs nuosekliai didėjantį ūkio aktyvumą šalyje ir gerėjančią Lietuvos gamintojų padėtį svarbiose užsienio rinkose, Lietuvos bankas prognozuoja, kad mūsų ekonomika šiemet augs 2,6, o kitąmet jos augimo tempas padidės iki 2,8 proc. skaityti »

Vilniaus Lukiškių aikštėje nutarta pastatyti Vyčio paminklą

Lukiškių aikštės Vilniuje sutvarkymo ir paminklo joje pastatymo klausimas sprendžiamas jau beveik dvidešimt metų. skaityti »

Skaitmeninių naujienų iniciatyvos inovacijų fondas kviečia teikti paraiškas trečiajam turui

Praėjusiais metais Skaitmeninių naujienų iniciatyvos inovacijų fondas (angl. Digital News Initiative Innovation Fund), iš 150 mln. eurų, skirtų paremti Europos naujienų industrijos inovacijomis pagrįstus projektus, skyrė 51 tūkst. eurų 252-iems ambicingiems skaitmeninės žiniasklaidos projektams 27-iose šalyse. skaityti »

Ūkio ministerijoje buvo diskutuojama apie atsakingo verslo principus

Ūkio ministerijoje trečiadienį vyko renginys „Atsakingo verslo praktiniai aspektai ir nacionaliniai koordinaciniai centrai“, kuriame buvo supažindinama su Lietuvos nacionalinio koordinacinio centro ir kitų valstybių centrų veikla bei aptariama socialinė verslo atsakomybė Lietuvoje. skaityti »