„Aktyvios klasės“ per metus pateisino visus lūkesčius

Publikuota: 2014 m. lapkričio 28 d. penktadienis

Dirbti su interaktyviomis priemonėmis naudinga tiek mokytojams, tiek mokiniams – tokią išvadą paskelbė Mykolo Romerio universiteto specialistai, ištyrę „Aktyvios klasės“ naudingumą. Jų teigimu, pirmas Lietuvoje tokio masto leidyklos „Šviesa“ vystomas projektas, kurį jau įgyvendina 26 šalies mokyklos, yra įdomus, skatinantis mokytis, teigiamai veikiantis mokymosi rezultatus, taupantis laiką ir suteikiantis daugiau galimybių valdyti klasę.

„Aktyvios klasės“ sprendimas, įdiegtas mokyklose, apima leidyklos parengtą ir interaktyvioms lentoms pritaikytą mokomąjį turinį, techninę bei programinę įrangą, mokymus bei specialistų konsultacijas mokytojams.

Technologinės ir programinės įrangos, skirtos tobulinti mokymo procesą, pasaulyje gausu, tačiau derančios prie Lietuvos mokykloje dirbančio mokytojo poreikių, stinga. Ataskaitos autoriai įvertino, kad šiuo metu išsamiausią šalyje paketą siūlo leidykla „Šviesa“. Jų teigimu, skaitmeninis turinys bei interaktyvios priemonės keičia tradicinį pamokos modelį ir palengvina mokytojo darbą.

„Tokios pamokos yra produktyvios dėl didesnės aprėpties, informatyvumo ir efektyvumo. Naudojantis interaktyviosiomis mokymo priemonėmis pavyksta lengviau sutelkti mokinių dėmesį, pamokoje vyrauja darbinė atmosfera, o svarbiausia – tai padeda geriau organizuoti mokytojo ir mokinio tarpusavio darbinius ryšius. Naudojantis interaktyviosiomis mokymo priemonėmis, pasikeičia mokytojo veikla, jo veiklos svorio centru tampa jau nebe pati pamoka, bet detalus pasiruošimas jai“, – rašoma  MRU rengtoje metinėje projekto „Aktyvios klasės“ ataskaitoje.

Projekte dalyvavę 15-os mokyklų pedagogai, apibendrindami metų patirtį, taip pat pažymėjo, kad galimybė taikyti įvairesnius metodus bei pateikiamų pamokų žaismingumas jiems padeda lengviau sudominti mokinius, leidžia diferencijuoti ir individualizuoti savarankišką darbą klasėje, lengviau sekti mokinių darbą, jų daromas klaidas ir greičiau suteikti individualią pagalbą.

Tyrimo išvadose taip pat pastebima, kad interaktyvi pamokos forma gali pareikalauti nemažai pastangų iš pedagogų – organizuotumo, sistemingumo, energijos, mąstymo, nuoseklumo, tad kartais mokytojams pritrūksta reikiamų gebėjimų, dirbant su naujomis technologinėmis priemonėmis. Leidyklos „Šviesa“ elektroninių produktų vadovės Linos Sergejevienės teigimu, būtent todėl itin svarbi „Aktyvios klasės“ sudedamoji dalis yra kryptingas darbas su mokytojais.

„Tyrimas rodo, kad interaktyvi mokymosi forma gerokai labiau motyvuoja mokinius mokytis, tad siekiame padėti mokytojams įsileisti į mokyklą modernius švietimo sprendimus. Su „Aktyvia klase“ pradedančius dirbti pedagogus mokome naudotis technine ir programine įranga, supažindiname, kaip efektyviai ją panaudoti pamokų metu bei teikiame nuolatinę metodinę pagalbą.“, – teigia L. Sergejevienė.

Šiuo metu „Aktyvios klasės“ sprendimą naudoja 26  mokyklos iš įvairių Lietuvos miestų bei miestelių. „Aktyviose klasėse“ šiuo metu mokosi apie 1400 šalies mokinių.

Išsamesnės informacijos apie „Aktyvią klasę“ galima rasti internete www.aktyviklase.lt

Aktyvios klasės
Šaltinis: pranešimas spaudai
Kopijuoti, platinti, skelbti bet kokią portalo News.lt informaciją be raštiško redakcijos sutikimo draudžiama.

facebook komentarai

Naujas komentaras


Captcha

Populiariausi straipsniai

Dilema nerandantiems darbo: laukti, kol pasikeis rinka, ar persikvalifikuoti?

Nors šių metų rugpjūčio 1 d. Lietuvos darbo biržoje buvo registruota 134,1 tūkst. darbo ieškančių žmonių, nesutampa darbdavių ir darbuotojų lūkesčiai dėl darbo pobūdžio. skaityti »

Rugsėjo stresas: kaip apsaugoti pirmokus ir abiturientus?

Pasak sveikatos specialistų, ruduo kai kuriems moksleiviams, ypač pradinukams ir gimnazistams, sukelia nervinę įtampą, o sergančių jaunuolių skaičiai šokteli kelis kartus. skaityti »

Geriausiems Lietuvos studentams – vardinės LR prezidentų stipendijos

Švietimo ir mokslo ministrė Jurgita Petrauskienė pasirašė įsakymą dėl prezidentų stipendijų 2017–2018 studijų metams skyrimo. skaityti »

Beveik pusė Lietuvos tėvų už vaikų lavinimą planuoja mokėti pinigus

Lietuvos tėvai vis daugiau dėmesio ir finansų skiria vaikų lavinimui bei ugdymui. skaityti »

Jaunieji geografai tarptautinėje olimpiadoje pasipuošė visų spalvų medaliais

Lietuvos jaunųjų geografų komanda iš Serbijoje vykusios tarptautinės geografijos olimpiados grįžo su visų spalvų medaliais. Lietuvos atstovai iškovojo vieną aukso, du sidabro ir vieną bronzos medalius. Tai geriausias Lietuvos komandos pasiekimas per visą geografijos olimpiadų istoriją. skaityti »

Skiriant valstybės finansavimą moksliniams tyrimams – orientacija į kokybę

Finansuojant mokslinius tyrimus ypatingas dėmesys bus skiriamas kokybei. 60 proc. lėšų moksliniams tyrimams bus skiriama pagal kokybinius parametrus, 40 proc. lėšų – pagal kiekybinius rodiklius. skaityti »

Į pagalbą mokytojams: parengtos rekomendacijos, padėsiančios atpažinti smurtą patyrusius vaikus ir jiems padėti

Mokytojai ir kiti mokyklos darbuotojai gali greičiausiai pastebėti skriaudžiamą vaiką ir jam padėti. skaityti »

Regionų bibliotekose – nemokama teisinė pagalba

Prieš kelis mėnesius pradėję teikti nemokamą teisinę pagalbą nuotoliniu būdu, Vilniaus universiteto (VU) Teisės klinikos konsultantai pastebi: teisinių paslaugų poreikis yra didžiulis, tačiau jos įkandamos ne visiems. skaityti »

Priimamos paraiškos dėl atnaujintos Vlado Jurgučio premijos ir naujos Lietuvos banko premijos už disertaciją

Visą rugpjūtį ir pirmąją rugsėjo pusę Lietuvos bankui galima teikti paraiškas dėl dviejų premijų, skiriamų už ekonomikos srities mokslinės veiklos pasiekimus. skaityti »

Irane vykusioje tarptautinėje informatikos olimpiadoje pelnytas bronzos medalis

Liepos 28–rugpjūčio 4 dienomis Teherane Irane vykusioje tarptautinėje informatikos olimpiadoje Kauno technologijos universiteto gimnazijos dešimtokas Gediminas Lelešius (mokytoja Kristina Serapinaitė) laimėjo bronzos medalį. skaityti »