Antrasis priėmimo į universitetus etapas: 10 klausimų, kurie neramina abiturientus

Publikuota: 2016 m. liepos 29 d. penktadienis

Vos pasirodžius pirmiesiems priėmimo į aukštąsias mokyklas rezultatams, daugelis net pakvietimus studijuoti gavusių jaunuolių susimąstė apie planą „b“ – antrąjį priėmimo etapą. Anot Vilniaus Gedimino technikos universiteto (VGTU) Stojančiųjų priėmimo ir informavimo centro (SPIC) direktorės Valerijos Bernotienės, antrasis etapas daugeliui abiturientų pasirodo painus, nes skiriasi nuo pirmojo. VGTU atstovė dalinasi 10 atsakymų į dažniausiai užduodamus klausimus, kurie neduoda ramybės abiturientams.

1. Ką reikia padaryti, kad dalyvaučiau antrajame etape?

Antrasis etapas vyksta nuo liepos 29 d. 16 val. iki liepos 31 d. 17 val. Per tą laiką stojantysis, pageidaujantis dalyvauti antrajame pagrindinio priėmimo etape, savo ketinimą turi pažymėti LAMA BPO informacinėje sistemoje. Antrajame etape galioja tas pats įregistruotas prašymas. Jame galima keisti pageidavimų eiliškumą (prioritetus), tačiau negalima įrašyti naujų pageidavimų. Antrajame etape taip pat negalima keisti nei studijų programos, nei studijų formos, nei finansavimo pobūdžio. Kvietimai studijuoti bus paskelbti rugpjūčio 3 d. iki 15 val.

2. Ar galiu dalyvauti antrajame etape, jei pirmajame neįkėliau brandos atestato?

Jei pirmajame etape brandos atestato duomenys nebuvo įkelti, tai antrajame etape dalyvauti negalima, nes konkursinė eilė jau sudaryta. Įkelti brandos atestato duomenis bus galima tik papildomo etapo metu.

3. Ar turiu prie savo prašymo LAMA BPO informacinėje sistemoje prisegti nuskenuotą brandos atestatą?

Nuskenuotą brandos atestatą reikia prisegti stojantiesiems, kurie baigė vidurinę mokyklą/gimnaziją 2009 m. ir anksčiau, tačiau tai bus galima padaryti tik papildomo etapo metu (rugpjūčio 6–8 d.).

4. Ar galiu dalyvauti antrajame etape, jei jau pasirašiau sutartį dėl VF (valstybės finansuojamos) vietos? Ar galiu dalyvauti, jeigu pasirašiau sutartį dėl VNF (valstybės nefinansuojamos) vietos? O jei visai nepasirašiau sutarties?

Jeigu pirmajame etape sudaryta sutartis dėl VF ar valstybės nefinansuojamų su studijų stipendija (VNF/ST) studijų su aukštąja mokykla, antrajame priėmimo etape galima dalyvauti tik dėl VNF studijų vietos.

Pasirašius sutartį dėl VNF vietos galima dalyvauti konkurse tiek dėl VF, tiek dėl VNF studijų vietos bei dėl VNF/ST.

Pirmo etapo metu visai nepasirašius sutarties galima dalyvauti ir pretenduoti tiek į VF, tiek į VNF bei VNF/ST vietą.

5. Jei pirmame etape man nebuvo pasiūlyta VF vieta į norimą specialybę, kiek turiu galimybių toje pačioje specialybėje gauti VF vietą antrojo etapo metu? Nuo ko tai priklauso?

Konkursas antrajame etape vyksta tokia pačia tvarka, kaip ir pirmame, todėl galimybės priklauso nuo stojančiojo konkursinio balo ir norinčiųjų dalyvauti skaičiaus, jų konkursinių balų bei nuo likusių laisvų vietų kiekio. Informacinėje sistemoje kiekvienas stojantysis gali gauti informaciją, kiek užpildytos vietos į norimas programas, dėl kurių jis rungėsi.

6. Jei įstosiu į VNF, per kiek laiko greičiausiai turiu galimybę pereiti į VF vietą?

Pereiti į VF vietą yra galimybė po metų, tai, žinoma, priklausys nuo studijų rezultatų. Anksčiau pereiti į VF vietą galima tik tuomet, jei kas nors, kas gavo VF vietą, nutraukia studijas. Į atsilaisvinusią VF vietą pervedamas asmuo turintis geriausius studijų rezultatus.

7. Jeigu stoju į VNF vietą, kaip vyksta mokėjimas už studijas? Ar turiu mokėti prieš pusmetį, po pusmečio ar iškart už metus prieš pradedant studijuoti? Ar studijų kaina gali būti kompensuojama?

Už studijas kiekvieną semestrą reikia sumokėti per 4 savaites nuo semestro pradžios.

Pasibaigus pusei studijų laikotarpio yra galimybė gauti Valstybinio studijų fondo skiriamą kompensaciją, lygią norminei studijų kainai. Aukštoji mokykla savo nustatyta tvarka pateikia fondui sąrašą studentų, kurie turi teisę į už studijas sumokėtos kainos kompensaciją. Patekimą į šį sąrašą lemia studijų rezultatai.

8. Ar įstojus į universitetą yra galimybė pereiti iš vienos studijų programos į kitą panašią? Jei taip, kada tai galima padaryti?

Pereiti į kitą studijų programą galima ne anksčiau nei po vieno semestro, be to, perėjimas galimas tik toje pačioje studijų srityje. Taip pat studentas negali turėti akademinių skolų.

9. Ar galiu stoti į valstybės nefinansuojamą vietą, jei nesu laikęs (neišlaikiau) valstybinių lietuvių kalbos, užsienio kalbos ir matematikos egzaminų?

Stojantieji į VGTU VNF vietas, įgiję vidurinį išsilavinimą 2016 m., turi būti išlaikę bent vieną bet kurio dalyko (nebūtinai čia išvardytų mokomųjų dalykų) valstybinį brandos egzaminą.

Priimami gali būti tik tie asmenys, kurių konkursinis balas ne mažesnis kaip 2 be papildomų balų, stojantiesiems suteikiamų už kitas veiklas, nenumatytas Geriausiai vidurinio ugdymo programą baigusiųjų eilės sudarymo 2016 m. tvarkos apraše.

10. Ką daryti, jei įstojau į universitetą, bet esu išvykęs ir negaliu atvykti pasirašyti studijų sutarties?

Jei pakviestasis studijuoti yra išvykęs ir pats negali atvykti pasirašyti studijų sutarties, tada jis turi notariškai įgalioti kitą asmenį, kuris galėtų tvarkyti visus su studijų įforminimu susijusius reikalus. Atvykęs pasirašyti sutarties asmuo turi pateikti parašytą įgaliojimą bei savo asmens dokumentą kartu su visais kitais reikiamais dokumentais.

Šaltinis: pranešimas spaudai
Kopijuoti, platinti, skelbti bet kokią portalo News.lt informaciją be raštiško redakcijos sutikimo draudžiama.

facebook komentarai

Naujas komentaras


Captcha

Populiariausi straipsniai

Inovatyvūs mokymo metodai: mokytojams pamokose siūlys pasitelkti vaizdo žaidimus

Vaizdo žaidimai gali būti ne tik laisvalaikio praleidimo forma, bet ir puiki mokymosi priemonė. skaityti »

Ateityje nanomedžiagos pakeis daugelį tradicinių medžiagų

Novatorius fizikas S. Tamulevičius teigia, kad ateityje nanomedžiagos pakeis daugelį tradicinių medžiagų, kurių ištekliai gamtoje mažėja. skaityti »

Penkios specialybės, kurių Lietuvos darbdaviai ieško dažniausiai

IT specialistus personalo atrankos ekspertai išskiria kaip pačius geidžiamiausius darbo rinkoje. skaityti »

Mokiniai sprendžia: kas svarbiausia kuriant ateities Europos Sąjungą?

Rusijos agresija, pabėgėlių krizė, teroristiniai išpuoliai – šie klausimai aktualūs ne tik ES politikos ekspertams, bet ir mokiniams. skaityti »

MITA patvirtino finansavimą 16 naujų projektų: bus kuriamos perspektyvios technologijos

Išmani apykaklė, apsauganti nuo nuskendimo, gintaro gaminių klasifikatorius, saulės kolektorius mažaenerginiams pastatams, sveikatos dienoraštis, mobili 12V baterija, antenų sistema nanopalydovams, plataus ruožo radaro prototipas – tai tik keletą inovacijų, kurios Lietuvoje bus vystomos 2018 metais. skaityti »

Skelbiama nauja atranka į programą „Renkuosi mokyti!“

Projektas „Renkuosi mokyti – mokyklų kaitai!“ skelbia naują mokyklų ir „Renkuosi mokyti!“ mokytojų atranką. skaityti »

Planuojama pertvarkyti vaikų socializacijos centrus

Per kelis ateinančius metus planuojama iš esmės pertvarkyti vaikų socializacijos centrus, sukuriant šiuolaikiškas įstaigas, kuriose būtų stiprinami socialiniai vaikų įgūdžiai. skaityti »

Ko galėtume pasimokyti iš Suomijos švietimo sistemos?

Suomijos švietimo sistema yra dažnai pateikiama kaip pavyzdys, kuriuo turėtų sekti kiekviena valstybė. skaityti »

XXI amžiaus švietimo sistema turi remtis kūrybiškumo ir atvirumo nesėkmei idėjomis

Mokyklos šiais laikais turi diegti ne tik konkrečios srities žinias, bet ir kūrybiškumą, plačias pažiūras, smalsumą. skaityti »

Programuotojai – pradinių klasių moksleiviai?

Programavimo specialistai įsitikinę, kad mokyti programavimo vaikus būtų tikslinga jau pradinėse klasėse. skaityti »