Ar tikrai mobilieji telefonai neturi įtakos žmogaus sveikatai?

Publikuota: 2011 m. gegužės 3 d. antradienis

Ar mobilieji telefonai gali pažeisti žmogaus audinius ir sukelti sveikatos sutrikimų? Šiuos spėliojimus paaštrino naujas darbas, kurį išspausdino Los Alamos nacionalinės laboratorijos Naujajame Meksike (JAV) biologas teoretikas Bilas Brunas (Bill Bruno).

Nors kurį laiką buvo manoma, jog mobiliųjų telefonų generuojami mikrobangų dažnio fotonai gali turėti neigiamos įtakos žmonių sveikatai, mokslininkų nuomonės galiausiai išsiskyrė. Vieni pateikė įrodymų, esą mobiliųjų telefonų signalai neigiamai paveikė žmonių elgesį ir sveikatą, tačiau kiti tvirtina, kad nėra jokių epidemiologinių faktų, be to, mikrobangų fotonų energijos nepakanka, jog būtų pažeisti cheminiai ryšiai ar biologiniai audiniai.

Naujajame savo darbe B. Brunas pažymi, kad mikrobangų fotonai gali būti pavojingi, jeigu susidaro tam tinkamos sąlygos. Pagrindinis mokslininko argumentas yra tas, jog mikrobangos yra nepajėgios pažeisti žmogaus audinio, kuomet fotonų tankis kubiniame bangos ilgyje yra mažesnis už vienetą.

B. Brunas palyginimui pasitelkia optinio pinceto pavyzdį, kuriuo galima valdyti ir pažeisti ląsteles, tam panaudojant fotonus. Optinio pinceto veikimas yra pagrįstas smarkiai sufokusuota lazerio spinduliuote, kuri sukuria tam tikrą jėgą.

Mokslininkas yra įsitikinęs, kad mobiliųjų telefonų signalai gali pažeisti žmogaus audinius, nes jų fotonų skaičius kubiniame bangos ilgyje yra gerokai didesnis už vienetą.

Šaltinis: mokslasplius.lt
Kopijuoti, platinti, skelbti bet kokią portalo News.lt informaciją be raštiško redakcijos sutikimo draudžiama.

facebook komentarai

Naujas komentaras


Captcha

Populiariausi straipsniai

Kiekvienoje Vilniaus mokykloje – atviros mikrokompiuterių erdvės

Kovo 20 d. sostinės savivaldybės Jaunimo informacijos centre „Genio“ progimnazijos penktokai mikrokompiuteriais matavo patalpos temperatūrą, kūrė šviesoforo algoritmą ir eksperimentavo. skaityti »

Ateitis priklausys miestuose gyvenantiems kūrybingiems žmonėms

Pasak R. Dargio, į darbo rinką jau ateina naujos kartos darbuotojai, kurių prioritetai skiriasi nuo rinkos senbuvių. skaityti »

Skelbiamas 2017 metų Kalbos premijos konkursas

Seimo Lituanistikos tradicijų ir paveldo įprasminimo komisija, vadovaudamasi 2016 m. gruodžio 22 d. Seimo nutarimu Nr. XI-186, skelbia 2017 metų Kalbos premijos konkursą. skaityti »

Švietimo ir mokslo komitetas nagrinėjo tarptautinių švietimo tyrimų rezultatus

Švietimo ir mokslo komitetas kovo 15 d. posėdyje išklausė Švietimo ir mokslo ministerijos pranešimą apie 2015 metų tarptautinių švietimo tyrimų – Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos PISA ir Švietimo pasiekimų vertinimo tarptautinės asociacijos TIMSS rezultatus. skaityti »

Ar buhalteriai išnyks kaip dinozaurai?

Sparčiai vystantis technologijoms, vis dažniau viešojoje erdvėje pasigirsta nuogąstavimų, kad buhalteriai yra viena iš tų profesijų, kurios poreikis artimiausiu dešimtmečiu smarkiai sumažės. skaityti »

Lietuviškas vadovėlis – geriausia mokymosi priemonė pasaulyje

Ekonomikos vadovėlis „Ekonomika per 31 valandą”, kurį parengė ir išleido Lietuvos laisvosios rinkos institutas paskelbtas geriausia edukacine priemone pasaulyje. skaityti »

Ateities IT: programavimo įgūdžių nebepakaks

Ateities IT specialistams, kurie tikisi ne tik atlikti paskirtas užduotis, bet ir kurti IT sprendimus, reikės papildomų kompetencijų. skaityti »

Bibliotekomis naudojasi daugiau nei milijonas Lietuvos gyventojų

Lietuvos bibliotekų durys 2016 m. buvo atvertos 22,8 milijono kartų. skaityti »

Ar IT specialistui būtinas diplomas?

Bendraujant su moksleiviais ar žmonėmis, ieškančiais naujo karjeros kelio, dažnai tenka išgirsti abejonę, kam tas universitetas, jei galima iš karto pradėti savo verslą. skaityti »

VU komunikacijos kampanija „Belaukiant Nobelio” – geriausia Baltijos šalyse

Vilniaus universiteto komunikacijos kampanija „Belaukiant Nobelio”, kurios metu buvo pristatyta VU Gyvybės mokslų centro profesoriaus Virginijaus Šikšnio atrasta genomo redagavimo technologija CRISPR-Cas9 – „DNR žirklės” – buvo įvertinta kaip geriausia viešojo sektoriaus įvaizdinė kampanija Baltijos šalyse konkurse „Mi:t&links. Baltic Communication Awards 2017”. skaityti »