„Augu skaitydamas“ laimėtoja: „Skaitymas padeda siekti geresnių mokymosi rezultatų“

Publikuota: 2013 m. lapkričio 11 d. pirmadienis

Dvejus metus iš eilės projekte „Augu skaitydamas“ kartu su seserimi dalyvaujančiai vilnietei Dovilei Kovaliūnaitei šiemet nusišypsojo sėkmė. Lapkričio 8 d. specialiai šiam projektui skirtoje TV laidoje „Lietuvos tūkstantmečio vaikai“ ji nurungė vienuolika uoliausių jaunųjų Lietuvos skaitytojų ir laimėjo kelionę į Hario Poterio pramogų parką Londone.

Žiniomis iš perskaitytų knygų laidoje varžėsi dvylika 7–17 metų vaikų, kurie per šią vasarą perskaitė daugiausiai knygų. Skaityti knygas ir tokiu būdu auginti simbolinius Knygų medžius nuo gegužės mėnesio Lietuvos vaikus kvietė įmonių grupės „Alma littera“ iniciatyva „Augu skaitydamas“. Spalio pradžioje Vilniuje vykusios Knygų medžių šventės metu paskelbti daugiausiai knygų perskaitę vaikai buvo pakviesti pasitikrinti žinias televizijos viktorinoje „Lietuvos tūkstantmečio vaikai“.

17-metė Dovilė Kovaliūnaitė tarp didžiausius Knygų medžius užauginusių ir kvietimą į laidą gavusių vaikų pateko jau antrus metus iš eilės. Praėjusiais metais mergaitė per vasarą perskaitė 114 knygų ir atsakinėdama į klausimus TV viktorinoje laimėjo antrą vietą.

„Skaityti pamėgau nuo pat mažens ir nuo tada skaitau labai daug, nes manau, kad knygos padeda tobulėti. Skaitantis žmogus yra visapusiškai išprusęs, jo žodynas platesnis, su juo įdomiau bendrauti, diskutuoti, jis daug geriau argumentuoja savo nuomonę. Įsitikinau, kad skaitymas prisideda ir prie geresnių mokymosi rezultatų – į daugelį klausimų galiu atsakyti remdamasi perskaitytomis knygomis“, – sakė viktorinos „Lietuvos tūkstantmečio vaikai“ nugalėtoja.

Į finalą Dovilė pateko kartu su aštuonmete Kamile, perskaičiusia 193 knygas. Mergaitės atsakinėjo į klausimus, parengtus pagal jų amžių. Klausimų temos apėmė įvairias su knygomis susijusias sritis – nuo herojų iki pasakose naudojamų užkeikimų. Surinkusi trimis taškais daugiau, viktoriną laimėjo Dovilė.

Pasak projektą „Augu skaitydamas“ inicijavusios įmonių grupės „Alma littera“ viešųjų ryšių projektų vadovės Agnės Dvarionienės, TV viktorina organizuojama tam, kad būtų apdovanotas ne tik daugiausiai knygų perskaitęs, bet ir daugiausiai žinių iš jų pasisėmęs vaikas.

„Siekiame parodyti vaikams ir jų tėveliams, kad vien tik perskaitytų knygų skaičius nėra svarbus – svarbios yra žinios, kurias vaikai įgyja skaitydami. Knygose galima rasti atsakymus į beveik visus kylančius klausimus, o kuo daugiau atsakymų žinome, tuo protingesni tampame. Tikimės, kad kasmet skaitančių vaikų skaičius tik didės, ir ateis laikas, kai Lietuva taps ne tik daugiausiai skaitančia šalimi Europoje, bet ir šalimi, užauginusia daugiausiai išsilavinusių vaikų“, – sakė A. Dvarionienė.

TV laida „Lietuvos tūkstantmečio vaikai“ užbaigė Knygų medžių auginimo akciją, kuri kasmet pradedama pavasarį ir trunka iki rudens. Jos metu knygynuose „Pegasas“, bibliotekose ir mokyklose vaikams dalijami specialūs plakatai – Knygų medžiai. Vaikai raginami vasarą skaityti ir ant šių medžių klijuoti lapelius su perskaitytų knygų pavadinimais. Atėjus rudeniui, vaikai kviečiami sužaliavusius Knygų medžius grąžinti ir pretenduoti į uoliausio jaunojo skaitytojo titulą.

Projektas „Augu skaitydamas” – tai įmonių grupės „Alma littera” iniciatyva, kuria siekiama įgyvendinti viziją „Lietuva – daugiausiai skaitanti šalis Europoje“. Projekto tikslas – padėti tėvams formuoti vaikų skaitymo įpročius, ugdyti skaitymo įgūdžius bei paversti skaitymą mėgstamu užsiėmimu ir tokiu būdu užtikrinti geresnę jų ateitį.

Reportažą apie finalinį „Augu skaitydamas“ renginį žiūrėkite laidoje „Knygos per „Penki TV“ nuo 04:48.

Šaltinis: pranešimas spaudai, penki.lt
Kopijuoti, platinti, skelbti bet kokią portalo News.lt informaciją be raštiško redakcijos sutikimo draudžiama.

facebook komentarai

Naujas komentaras


Captcha

susiję straipsniai

Į elektroninių knygų rinką žengia „Milžinas“

74 proc. lietuvių, skaitančių popierines knygas, mielai skaitytų ir el. knygas, jei jomis būtų paprasčiau naudotis. Dažniausiai el. knygų skaitymui trukdo nepatogumas naudotis, nežinojimas, kaip tai padaryti, arba tinkamo įrenginio neturėjimas. skaityti »

Populiariausi straipsniai

Šiuolaikinio mokslininko portretas: griūvantys stereotipai ir galia nulemti ateitį

Šiuolaikinis mokslininkas, norėdamas sėkmingai konkuruoti savo srityje, privalo būti kūrybiškas, socialus ir nuolat ieškoti savo veiklos realizavimo galimybių. skaityti »

Tarp 50 geriausių regiono universitetų – dvi Lietuvos aukštosios mokyklos

Vėlyvą pirmadienio vakarą tarptautinio universitetų reitingo „QS World University Rankings“ sudarytojai paskelbė „Emerging Europe and Central Asia 2018“ universitetų reitingą. skaityti »

Robotai ir virtuali realybė: galimybės ar pavojus mokytojo profesijai?

Prognozuojama, kad jau netolimoje ateityje mokymosi procesas stipriai pasikeis, mat pedagogų vietą mokyklose žada pakeisti ne kas kitas, o robotai. skaityti »

Metų knygos rinkimai: skelbiami išskirtiniausių kūrinių penketukai

Akcija „Metų knygos rinkimai“ jau 13 kartą kviečia skaitytojus rinkti labiausiai patikusias lietuvių autorių knygas. skaityti »

Šiuolaikinis švietimas: kaip vaikus ugdo inovatyvios pasaulio mokyklos?

Kaip turėtų atrodyti šiuolaikinė mokykla? Pasidairius po pasaulį panašu, kad mokyklose nuo tradicinių mokymosi įrankių, tokių kaip knyga ir sąsiuvinis, pereinama prie skaitmeninių mokymosi metodų. skaityti »

Ar Lietuvoje vyrai dirba pradinukų mokytojais?

Neįprastą pradinio ugdymo specialybę pasirinkęs vaikinas šiemet mokys pirmaklasius mokslo paslapčių. skaityti »

Lietuvoje kuriamas pirmasis Baltijos regione informacinių technologijų kompetencijų centras

IKT kompetencijų centre, kuris vienys lietuvių ir švedų tyrėjus ir institucijas bus vystomos inovacijos daiktų interneto kibernetinio saugumo, sveikatos technologijų srityje. skaityti »

Kokios savybės padės neužleisti vietos robotui?

Retas įsivaizduojame savo darbo dieną be kompiuterio ar išmanaus telefono, tačiau ateityje technologijų įtaka didės dar labiau. skaityti »

Lietuvos vaikų finansinis raštingumas žemas

Nors finansinis raštingumas padeda užtikrinti sėkmingą ekonominį gyvenimą, tyrimų rezultatai rodo, jog Lietuvoje vaikų ir paauglių iki 15 m. finansinio raštingumo lygis yra gerokai žemesnis nei kitose šalyse. skaityti »

Gabiems magistrantams iš užsienio – parama studijoms Lietuvoje

Siekiant didinti studijų tarptautiškumą ir pritraukti į Lietuvą studijuoti gabius jaunuolius iš užsienio, valstybė skiria paramą užsieniečių magistrantūros studijoms. skaityti »