Aukštojo mokslo taryboje sustiprės darbdavių balsas

Publikuota: 2015 m. gruodžio 10 d. ketvirtadienis

Į Aukštojo mokslo tarybą įtraukta daugiau socialinių partnerių – darbdavių –  atstovų. Švietimo ir mokslo ministrė Audronė Pitrėnienė patvirtino atnaujintą Aukštojo mokslo tarybos sudėtį.

„Nustatant Lietuvos aukštojo mokslo plėtros ir kokybės gerinimo kryptis labai svarbi strateginių partnerių nuomonė, tad nuo šiol Aukštojo mokslo taryboje sustiprės darbdavių balsas“, – sako švietimo ir mokslo ministrė Audronė Pitrėnienė.

Visuomenėje pripažintų ir nepriekaištingą reputaciją turinčių asmenų iš švietimo, mokslo, kultūros, verslo ar viešojo sektoriaus kandidatūras galėjo siūlyti asociacijos, įstaigos, įmonės, fiziniai asmenys.

Aukštojo mokslo taryba yra Švietimo ir mokslo ministerijos patariamoji institucija strateginiais aukštojo mokslo plėtros ir kokybės gerinimo klausimais. Ji kasmet rengia išvadas dėl aukštojo mokslo būklės, kurias pristato ministrui ir Vyriausybei. Taip pat analizuoja ir teikia siūlymus dėl teisės aktų, susijusių su aukštuoju mokslu bei inicijuoja konferencijas, pasitarimus, forumus ir ekspertinius renginius aukštojo mokslo plėtros klausimais.

Aukštojo mokslo tarybą sudaro 15 narių, tarybos nario kadencija – 4 metai. Tas pats asmuo gali būti Tarybos narys ne daugiau kaip 2 kadencijas iš eilės. Aukštojo mokslo taryba sudaroma rotacijos principu. Dalis jos narių keičiasi kas 2 metus. Tarybos pirmininką ir jo pavaduotoją skiria švietimo ir mokslo ministras.

Aukštojo mokslo tarybos nuostatus ir darbo reglamentą galite rasti Švietimo ir mokslo ministerijos internetiniame tinklalapyje.

Šaltinis: smm.lt
Kopijuoti, platinti, skelbti bet kokią portalo News.lt informaciją be raštiško redakcijos sutikimo draudžiama.

facebook komentarai

Naujas komentaras


Captcha

Populiariausi straipsniai

Inovatyvūs mokymo metodai: mokytojams pamokose siūlys pasitelkti vaizdo žaidimus

Vaizdo žaidimai gali būti ne tik laisvalaikio praleidimo forma, bet ir puiki mokymosi priemonė. skaityti »

Ateityje nanomedžiagos pakeis daugelį tradicinių medžiagų

Novatorius fizikas S. Tamulevičius teigia, kad ateityje nanomedžiagos pakeis daugelį tradicinių medžiagų, kurių ištekliai gamtoje mažėja. skaityti »

Penkios specialybės, kurių Lietuvos darbdaviai ieško dažniausiai

IT specialistus personalo atrankos ekspertai išskiria kaip pačius geidžiamiausius darbo rinkoje. skaityti »

Mokiniai sprendžia: kas svarbiausia kuriant ateities Europos Sąjungą?

Rusijos agresija, pabėgėlių krizė, teroristiniai išpuoliai – šie klausimai aktualūs ne tik ES politikos ekspertams, bet ir mokiniams. skaityti »

MITA patvirtino finansavimą 16 naujų projektų: bus kuriamos perspektyvios technologijos

Išmani apykaklė, apsauganti nuo nuskendimo, gintaro gaminių klasifikatorius, saulės kolektorius mažaenerginiams pastatams, sveikatos dienoraštis, mobili 12V baterija, antenų sistema nanopalydovams, plataus ruožo radaro prototipas – tai tik keletą inovacijų, kurios Lietuvoje bus vystomos 2018 metais. skaityti »

Skelbiama nauja atranka į programą „Renkuosi mokyti!“

Projektas „Renkuosi mokyti – mokyklų kaitai!“ skelbia naują mokyklų ir „Renkuosi mokyti!“ mokytojų atranką. skaityti »

Planuojama pertvarkyti vaikų socializacijos centrus

Per kelis ateinančius metus planuojama iš esmės pertvarkyti vaikų socializacijos centrus, sukuriant šiuolaikiškas įstaigas, kuriose būtų stiprinami socialiniai vaikų įgūdžiai. skaityti »

Ko galėtume pasimokyti iš Suomijos švietimo sistemos?

Suomijos švietimo sistema yra dažnai pateikiama kaip pavyzdys, kuriuo turėtų sekti kiekviena valstybė. skaityti »

XXI amžiaus švietimo sistema turi remtis kūrybiškumo ir atvirumo nesėkmei idėjomis

Mokyklos šiais laikais turi diegti ne tik konkrečios srities žinias, bet ir kūrybiškumą, plačias pažiūras, smalsumą. skaityti »

Programuotojai – pradinių klasių moksleiviai?

Programavimo specialistai įsitikinę, kad mokyti programavimo vaikus būtų tikslinga jau pradinėse klasėse. skaityti »