Lietuvos mokslo taryba pristato daugiau kaip trejus metus vykdytų 11 bendrų Lietuvos ir Šveicarijos mokslininkų projektų pasiekimus. Prototipai biologiniams eksperimentams, metodai oro kokybei tirti, uosių džiūties sukėlėjo savybės, genetiniai tyrimai, skirti gydyti cukrinį diabetą ar nustatyti intelektinės negalios priežastis – tai dalis vykdytų mokslinių tyrimų rezultatų, kuriais šiandien konferencijoje dalinasi lietuvių ir šveicarų mokslininkų grupės.

Bendri projektai pradėti vykdyti 2012 metais: 4 projektai vykdyti aplinkos apsaugos ir technologijų srityje, 3 – sveikatos (gyvybės) ir 4 – gamtos mokslų srityje. Projektus kartu su Šveicarijos partneriais vykdė 3 Lietuvos universitetai (Vilniaus universitetas, Kauno technologijos universitetas, ir Lietuvos sveikatos mokslų universitetas) ir 2 mokslinių tyrimų centrai (Gamtos tyrimų centras ir Fizinių ir technologijos mokslų centras).

Aplinkos apsaugos ir technologijų srities projektų tyrėjų grupės praplėtė žinias apie Lietuvos oro kokybę lemiančius veiksnius, išvystė naujus metodus, kurie gali būti panaudoti tiriant mažai ištirtų Europos regionų oro kokybės modelius, pateikė naujų duomenų, kaip išsaugoti ir racionaliai tvarkyti durpynų išteklius bei ištyrė abejose šalyse uosių džiūtį sukeliančio patogeninio grybo biologines ir ekologines savybes.

Lietuvos ir Šveicarijos mokslininkai vykdydami sveikatos (gyvybės) mokslų srities projektus nustatė retus genetinius pokyčius bei naujas genetines sritis, susijusias su intelektine negalia, sukūrė ir kliniškai įvertino neinvazinį absoliutinės smegenų intrakranijinio slėgio vertės matavimo metodą, nereikalaujantį specifinio kalibravimo individualiam pacientui, taip pat pademonstravo, kad novatoriški žmogaus genetikos tyrimai padeda nustatyti cukrinio diabeto kilmę bei parinkti optimalų gydymą.

O štai gamtos mokslų srities projektų pasiekimai – atrastas 80 metų neišspręstos Lerė (Leray) problemos sprendimas (matematikos srityje), sukurta 10 mikrogardelių prototipų, kurie bus pritaikyti įvairiuose biologiniuose eksperimentuose, sukurta technologinė platforma, pasitarnausianti tiriant pavienių žinduolių ląstelių arba ląstelių grupių metabolitų apykaitą bei koncentracijų pakitimus, kurie ypač svarbūs vėžio ir neuronų tyrimuose.

Konferencijos specialioje stendinių pranešimų sesijoje taip pat bus pristatyti 9 institucijų partnerystės projektai, kurie pradėti įgyvendinti šiais metais ir savo rezultatus pateiks šių metų rudenį. 4 iš šių projektų vykdomi fizinių ir technologijos mokslų srityje, 2 – biomedicinos, 2 – humanitarinių mokslų ir 1– socialinių mokslų srityje.

Renginyje dalyvauja abiejų šalių projektų vadovai ir tyrėjai, jaunieji mokslininkai, programos Jungtinio atrankos komiteto nariai, ekspertai, Šveicarijos Konfederacijos ambasados, Švietimo ir mokslo ministerijos, Centrinės projektų vykdymo agentūros atstovai, kiti suinteresuoti asmenys.

Renginys vyksta 2016 m. gegužės 26 d. Renginys uždaras.