Darbą tęsia tarpinstitucinė ministerijų ir pedagogų profesinių sąjungų darbo grupė

Publikuota: 2014 m. rugsėjo 18 d. ketvirtadienis

Rugsėjo 17 d. į antrąjį posėdį Švietimo ir mokslo ministerijoje susirinko Premjero potvarkiu sudaryta tarpinstitucinė darbo grupė, rengianti siūlymus dėl ugdymo kokybės ir pedagogų darbo sąlygų gerinimo. Darbo grupėje, kuriai vadovauja ministras Dainius Pavalkis, dirba Vyriausybės kanceliarijos, Socialinės apsaugos ir darbo, Finansų, Švietimo ir mokslo ministerijų atstovai bei socialinių partnerių – profesinių sąjungų – vadovai.

Posėdyje aptarta mokytojų darbo krūvio padėtis kintant mokinių skaičiui.  Per pastarąjį dešimtmetį mokinių kasmet mažėjo po dvidešimt tūkstančių ir daugiau. Nuo 2003 m. iki 2013 m. mokinių skaičius sumažėjo 39 proc. Tik du trečdaliai mokytojų turi pakankamą darbo krūvį. Kaimo vietovėje per 40 proc. mokytojų darbo krūvis nesiekia šalies vidurkio, arba 18 val. per savaitę.

Šiuo metu Lietuvoje dirba apie 33 tūkst. pedagogų, apie dešimtadalis yra vyresni kaip 60 metų, iš jų apie 3 proc. mokytojų amžius siekia daugiau kaip 65 metus.

Svarstytos galimybės sudaryti geresnes sąlygas mokytojams išeiti į pensiją, pasinaudoti šia teise anksčiau dėl darbo metu patiriamos emocinės įtampos. Darbo grupėje iškeltas siūlymas kurti mokytojų, sulaukusių pensinio amžiaus, išeitinių išmokų fondą. Pasak Švietimo ir mokslo ministerijos atstovų, abi šalys (ir darbdaviai, ir darbuotojai) patiria psichologinį spaudimą, kai reikia inicijuoti darbo organizavimo pokyčius mažėjant mokinių skaičiui, neretai mokytojai priversti išeiti be piniginio atlygio arba dirba labai mažais krūviais. Toks fondas galėtų būti įsteigtas nuo 2015 m.

Kituose posėdžiuose numatoma svarstyti mokyklų finansavimo metodikos tobulinimo, pedagogų darbo apmokėjimo sąlygų gerinimo, bendrojo ugdymo mokyklų tinklo optimizavimo, švietimui skiriamo finansavimo didinimo klausimus.

Šaltinis: smm.lt
Kopijuoti, platinti, skelbti bet kokią portalo News.lt informaciją be raštiško redakcijos sutikimo draudžiama.

facebook komentarai

Naujas komentaras


Captcha

Populiariausi straipsniai

Šiuolaikinio mokslininko portretas: griūvantys stereotipai ir galia nulemti ateitį

Šiuolaikinis mokslininkas, norėdamas sėkmingai konkuruoti savo srityje, privalo būti kūrybiškas, socialus ir nuolat ieškoti savo veiklos realizavimo galimybių. skaityti »

Tarp 50 geriausių regiono universitetų – dvi Lietuvos aukštosios mokyklos

Vėlyvą pirmadienio vakarą tarptautinio universitetų reitingo „QS World University Rankings“ sudarytojai paskelbė „Emerging Europe and Central Asia 2018“ universitetų reitingą. skaityti »

Robotai ir virtuali realybė: galimybės ar pavojus mokytojo profesijai?

Prognozuojama, kad jau netolimoje ateityje mokymosi procesas stipriai pasikeis, mat pedagogų vietą mokyklose žada pakeisti ne kas kitas, o robotai. skaityti »

Metų knygos rinkimai: skelbiami išskirtiniausių kūrinių penketukai

Akcija „Metų knygos rinkimai“ jau 13 kartą kviečia skaitytojus rinkti labiausiai patikusias lietuvių autorių knygas. skaityti »

Šiuolaikinis švietimas: kaip vaikus ugdo inovatyvios pasaulio mokyklos?

Kaip turėtų atrodyti šiuolaikinė mokykla? Pasidairius po pasaulį panašu, kad mokyklose nuo tradicinių mokymosi įrankių, tokių kaip knyga ir sąsiuvinis, pereinama prie skaitmeninių mokymosi metodų. skaityti »

Ar Lietuvoje vyrai dirba pradinukų mokytojais?

Neįprastą pradinio ugdymo specialybę pasirinkęs vaikinas šiemet mokys pirmaklasius mokslo paslapčių. skaityti »

Lietuvoje kuriamas pirmasis Baltijos regione informacinių technologijų kompetencijų centras

IKT kompetencijų centre, kuris vienys lietuvių ir švedų tyrėjus ir institucijas bus vystomos inovacijos daiktų interneto kibernetinio saugumo, sveikatos technologijų srityje. skaityti »

Kokios savybės padės neužleisti vietos robotui?

Retas įsivaizduojame savo darbo dieną be kompiuterio ar išmanaus telefono, tačiau ateityje technologijų įtaka didės dar labiau. skaityti »

Lietuvos vaikų finansinis raštingumas žemas

Nors finansinis raštingumas padeda užtikrinti sėkmingą ekonominį gyvenimą, tyrimų rezultatai rodo, jog Lietuvoje vaikų ir paauglių iki 15 m. finansinio raštingumo lygis yra gerokai žemesnis nei kitose šalyse. skaityti »

Gabiems magistrantams iš užsienio – parama studijoms Lietuvoje

Siekiant didinti studijų tarptautiškumą ir pritraukti į Lietuvą studijuoti gabius jaunuolius iš užsienio, valstybė skiria paramą užsieniečių magistrantūros studijoms. skaityti »