Finansų ministras apdovanojo studentus – vertingiausių mokslo darbų autorius

Publikuota: 2014 m. spalio 24 d. penktadienis

Finansų ministras Rimantas Šadžius premijomis apdovanojo 9 studentų mokslo darbų konkurso Europos Sąjungos struktūrinių fondų lėšų panaudojimo tema laureatus. Bendras skirtų premijų fondas – beveik 16 tūkst. litų.

Dar pernai rudenį Finansų ministerijos inicijuotam studentų mokslo darbų konkursui pateiktas 21 darbas, kuris atitiko konkurso nuostatus ir studentų buvo apgintas 2013/2014 mokslo metais. Juos pateikė dvylikos Lietuvos aukštojo universitetinio ir neuniversitetinio mokslo įstaigų studentai.

„Inicijuodami šį konkursą norėjome paskatinti studentus nagrinėti, kaip efektyviai naudojamos Europos Sąjungos struktūrinių fondų investicijos Lietuvoje, kokį poveikį jos turi šalies ekonomikai ir žmogui, pasidalyti įžvalgomis apie jų panaudojimo galimybes. Tikslą pasiekėme – sulaukėme drąsių, konkrečius pasiūlymus aprašančių darbų, kurie tikrai verti premijų. Džiaugiamės, kad studentai ir mokymosi įstaigos nagrinėja praktines problemas ir pateikia vertingas rekomendacijas“, – apdovanojimų renginio metu kalbėjo finansų ministras Rimantas Šadžius.    

Itin atsakingą darbą – darbų vertinimą – atliko šešių komisijos narių komanda, kurią sudarė Kauno technologijos universiteto Verslo ir Ekonomikos fakulteto profesorė bei Lietuvos mokslo tarybos narė prof. dr. Regina Virvilaitė, Vilniaus universiteto Ekonomikos fakulteto docentė Bronislava Barzdenytė, audito, mokesčių ir verslo konsultacijų bendrovės KPMG partneris Domantas Dabulis, VšĮ „Versli Lietuva“, projektų koordinatorė Ina Sinkevičiūtė, Finansų ministerijos ES struktūrinės paramos valdymo departamento direktoriaus pavaduotojas Ramūnas Dilba, Centrinės projektų valdymo agentūros direktorė Lidija Kašubienė.

Vertinant darbus, buvo atsižvelgiama į pasirinktos temos aktualumą, darbo analitiškumą, pagrįstumą, praktinį rezultatų pritaikymą ir kitus kriterijus. Pagrindinių bakalauro ir magistro darbų bei trijų papildomų premijų laureatai išrinkti gana vieningai, tačiau, pasigedus kūrybišku požiūriu išsiskiriančio darbo, nuspręsta neskirti papildomos premijos už kūrybiškiausią požiūrį ir analizę. Taip pat neskirta premijų kursinių darbų kategorijoje – šių darbų buvo per mažai, kad būtų galima juos objektyviai įvertinti ir palyginti.

Konkurso laureatais tapo šešių mokslo įstaigų atstovai: trys – iš Mykolo Romerio universiteto, du  - iš Kauno technologijos universiteto, po vieną – Vytauto Didžiojo universiteto, Šiaulių universiteto, Lietuvos sporto universiteto ir Utenos kolegijos.

Pagrindinių bakalauro darbų premijų laureatai:

I vieta: Evaldas Baliuka, Utenos kolegija. Darbo tema „UAB „Duventa“ įgyvendintų ES projektų poveikis įmonės konkurencingumui“.

II vieta: Agnė Osipovaitė, Mykolo Romerio universitetas. Darbo tema „Žmogiškųjų išteklių plėtros veiksmų programos projektų analizė Panevėžio miesto savivaldybėje“.

III vieta: Milda Talalaitė, Kauno technologijos universitetas. Darbas tema „Europos Sąjungos 2007 - 2013 m. struktūrinės paramos poveikis Baltijos šalims“.

Pagrindinių magistro darbų premijų laureatai:

I vieta: Vaiva Almašova, M. Romerio universitetas.Darbo tema „ES struktūrinės paramos sveikatos apsaugai administravimo tobulinimas“.

II vieta: Neringa Frolovaitė, Šiaulių universitetas. Darbo tema „ES lėšų panaudojimo veiksmingumas tobulinant žmogiškuosius išteklius bendrojo ugdymo mokyklose: Panevėžio miesto atvejis“.

III vieta: Irma Šiaulytė, Lietuvos sporto universitetas. Darbo tema „Struktūrinių fondų paramos įtaka kaimo turizmo sodybų konkurencingumui“.

Papildomos premijos už temos aktualumą, naujumą, netikėtumą, atskleidimą, už vertingiausią ekonominių ir/ar socialinių pokyčių analizę, už originaliausią pasiūlymą įteiktos Rima Noreikaitei (Vytauto Didžiojo universitetas, darbo tema „Europos administracinė erdvė: Europos Sąjungos ir Lietuvos administracijos sąveika”), Zitai Kološevskai (M. Romerio universitetas, darbo tema „ES struktūrinių fondų lėšų panaudojimas Neries regioninio parko turizmo ir poilsio infrastruktūros plėtrai“), Indrei Adomynienei (Kauno technologijos universitetas, darbas tema „ES struktūrinės paramos panaudojimo vertinimas“).

Šaltinis: finmin.lt
Kopijuoti, platinti, skelbti bet kokią portalo News.lt informaciją be raštiško redakcijos sutikimo draudžiama.

facebook komentarai

Naujas komentaras


Captcha

Populiariausi straipsniai

Inovatyvūs mokymo metodai: mokytojams pamokose siūlys pasitelkti vaizdo žaidimus

Vaizdo žaidimai gali būti ne tik laisvalaikio praleidimo forma, bet ir puiki mokymosi priemonė. skaityti »

Ateityje nanomedžiagos pakeis daugelį tradicinių medžiagų

Novatorius fizikas S. Tamulevičius teigia, kad ateityje nanomedžiagos pakeis daugelį tradicinių medžiagų, kurių ištekliai gamtoje mažėja. skaityti »

Penkios specialybės, kurių Lietuvos darbdaviai ieško dažniausiai

IT specialistus personalo atrankos ekspertai išskiria kaip pačius geidžiamiausius darbo rinkoje. skaityti »

Mokiniai sprendžia: kas svarbiausia kuriant ateities Europos Sąjungą?

Rusijos agresija, pabėgėlių krizė, teroristiniai išpuoliai – šie klausimai aktualūs ne tik ES politikos ekspertams, bet ir mokiniams. skaityti »

MITA patvirtino finansavimą 16 naujų projektų: bus kuriamos perspektyvios technologijos

Išmani apykaklė, apsauganti nuo nuskendimo, gintaro gaminių klasifikatorius, saulės kolektorius mažaenerginiams pastatams, sveikatos dienoraštis, mobili 12V baterija, antenų sistema nanopalydovams, plataus ruožo radaro prototipas – tai tik keletą inovacijų, kurios Lietuvoje bus vystomos 2018 metais. skaityti »

Skelbiama nauja atranka į programą „Renkuosi mokyti!“

Projektas „Renkuosi mokyti – mokyklų kaitai!“ skelbia naują mokyklų ir „Renkuosi mokyti!“ mokytojų atranką. skaityti »

Planuojama pertvarkyti vaikų socializacijos centrus

Per kelis ateinančius metus planuojama iš esmės pertvarkyti vaikų socializacijos centrus, sukuriant šiuolaikiškas įstaigas, kuriose būtų stiprinami socialiniai vaikų įgūdžiai. skaityti »

Ko galėtume pasimokyti iš Suomijos švietimo sistemos?

Suomijos švietimo sistema yra dažnai pateikiama kaip pavyzdys, kuriuo turėtų sekti kiekviena valstybė. skaityti »

XXI amžiaus švietimo sistema turi remtis kūrybiškumo ir atvirumo nesėkmei idėjomis

Mokyklos šiais laikais turi diegti ne tik konkrečios srities žinias, bet ir kūrybiškumą, plačias pažiūras, smalsumą. skaityti »

Programuotojai – pradinių klasių moksleiviai?

Programavimo specialistai įsitikinę, kad mokyti programavimo vaikus būtų tikslinga jau pradinėse klasėse. skaityti »