Finansų ministras apdovanojo studentus – vertingiausių mokslo darbų autorius

Publikuota: 2014 m. spalio 24 d. penktadienis

Finansų ministras Rimantas Šadžius premijomis apdovanojo 9 studentų mokslo darbų konkurso Europos Sąjungos struktūrinių fondų lėšų panaudojimo tema laureatus. Bendras skirtų premijų fondas – beveik 16 tūkst. litų.

Dar pernai rudenį Finansų ministerijos inicijuotam studentų mokslo darbų konkursui pateiktas 21 darbas, kuris atitiko konkurso nuostatus ir studentų buvo apgintas 2013/2014 mokslo metais. Juos pateikė dvylikos Lietuvos aukštojo universitetinio ir neuniversitetinio mokslo įstaigų studentai.

„Inicijuodami šį konkursą norėjome paskatinti studentus nagrinėti, kaip efektyviai naudojamos Europos Sąjungos struktūrinių fondų investicijos Lietuvoje, kokį poveikį jos turi šalies ekonomikai ir žmogui, pasidalyti įžvalgomis apie jų panaudojimo galimybes. Tikslą pasiekėme – sulaukėme drąsių, konkrečius pasiūlymus aprašančių darbų, kurie tikrai verti premijų. Džiaugiamės, kad studentai ir mokymosi įstaigos nagrinėja praktines problemas ir pateikia vertingas rekomendacijas“, – apdovanojimų renginio metu kalbėjo finansų ministras Rimantas Šadžius.    

Itin atsakingą darbą – darbų vertinimą – atliko šešių komisijos narių komanda, kurią sudarė Kauno technologijos universiteto Verslo ir Ekonomikos fakulteto profesorė bei Lietuvos mokslo tarybos narė prof. dr. Regina Virvilaitė, Vilniaus universiteto Ekonomikos fakulteto docentė Bronislava Barzdenytė, audito, mokesčių ir verslo konsultacijų bendrovės KPMG partneris Domantas Dabulis, VšĮ „Versli Lietuva“, projektų koordinatorė Ina Sinkevičiūtė, Finansų ministerijos ES struktūrinės paramos valdymo departamento direktoriaus pavaduotojas Ramūnas Dilba, Centrinės projektų valdymo agentūros direktorė Lidija Kašubienė.

Vertinant darbus, buvo atsižvelgiama į pasirinktos temos aktualumą, darbo analitiškumą, pagrįstumą, praktinį rezultatų pritaikymą ir kitus kriterijus. Pagrindinių bakalauro ir magistro darbų bei trijų papildomų premijų laureatai išrinkti gana vieningai, tačiau, pasigedus kūrybišku požiūriu išsiskiriančio darbo, nuspręsta neskirti papildomos premijos už kūrybiškiausią požiūrį ir analizę. Taip pat neskirta premijų kursinių darbų kategorijoje – šių darbų buvo per mažai, kad būtų galima juos objektyviai įvertinti ir palyginti.

Konkurso laureatais tapo šešių mokslo įstaigų atstovai: trys – iš Mykolo Romerio universiteto, du  - iš Kauno technologijos universiteto, po vieną – Vytauto Didžiojo universiteto, Šiaulių universiteto, Lietuvos sporto universiteto ir Utenos kolegijos.

Pagrindinių bakalauro darbų premijų laureatai:

I vieta: Evaldas Baliuka, Utenos kolegija. Darbo tema „UAB „Duventa“ įgyvendintų ES projektų poveikis įmonės konkurencingumui“.

II vieta: Agnė Osipovaitė, Mykolo Romerio universitetas. Darbo tema „Žmogiškųjų išteklių plėtros veiksmų programos projektų analizė Panevėžio miesto savivaldybėje“.

III vieta: Milda Talalaitė, Kauno technologijos universitetas. Darbas tema „Europos Sąjungos 2007 - 2013 m. struktūrinės paramos poveikis Baltijos šalims“.

Pagrindinių magistro darbų premijų laureatai:

I vieta: Vaiva Almašova, M. Romerio universitetas.Darbo tema „ES struktūrinės paramos sveikatos apsaugai administravimo tobulinimas“.

II vieta: Neringa Frolovaitė, Šiaulių universitetas. Darbo tema „ES lėšų panaudojimo veiksmingumas tobulinant žmogiškuosius išteklius bendrojo ugdymo mokyklose: Panevėžio miesto atvejis“.

III vieta: Irma Šiaulytė, Lietuvos sporto universitetas. Darbo tema „Struktūrinių fondų paramos įtaka kaimo turizmo sodybų konkurencingumui“.

Papildomos premijos už temos aktualumą, naujumą, netikėtumą, atskleidimą, už vertingiausią ekonominių ir/ar socialinių pokyčių analizę, už originaliausią pasiūlymą įteiktos Rima Noreikaitei (Vytauto Didžiojo universitetas, darbo tema „Europos administracinė erdvė: Europos Sąjungos ir Lietuvos administracijos sąveika”), Zitai Kološevskai (M. Romerio universitetas, darbo tema „ES struktūrinių fondų lėšų panaudojimas Neries regioninio parko turizmo ir poilsio infrastruktūros plėtrai“), Indrei Adomynienei (Kauno technologijos universitetas, darbas tema „ES struktūrinės paramos panaudojimo vertinimas“).

Šaltinis: finmin.lt
Kopijuoti, platinti, skelbti bet kokią portalo News.lt informaciją be raštiško redakcijos sutikimo draudžiama.

facebook komentarai

Naujas komentaras


Captcha

Populiariausi straipsniai

Šiuolaikinio mokslininko portretas: griūvantys stereotipai ir galia nulemti ateitį

Šiuolaikinis mokslininkas, norėdamas sėkmingai konkuruoti savo srityje, privalo būti kūrybiškas, socialus ir nuolat ieškoti savo veiklos realizavimo galimybių. skaityti »

Tarp 50 geriausių regiono universitetų – dvi Lietuvos aukštosios mokyklos

Vėlyvą pirmadienio vakarą tarptautinio universitetų reitingo „QS World University Rankings“ sudarytojai paskelbė „Emerging Europe and Central Asia 2018“ universitetų reitingą. skaityti »

Robotai ir virtuali realybė: galimybės ar pavojus mokytojo profesijai?

Prognozuojama, kad jau netolimoje ateityje mokymosi procesas stipriai pasikeis, mat pedagogų vietą mokyklose žada pakeisti ne kas kitas, o robotai. skaityti »

Metų knygos rinkimai: skelbiami išskirtiniausių kūrinių penketukai

Akcija „Metų knygos rinkimai“ jau 13 kartą kviečia skaitytojus rinkti labiausiai patikusias lietuvių autorių knygas. skaityti »

Šiuolaikinis švietimas: kaip vaikus ugdo inovatyvios pasaulio mokyklos?

Kaip turėtų atrodyti šiuolaikinė mokykla? Pasidairius po pasaulį panašu, kad mokyklose nuo tradicinių mokymosi įrankių, tokių kaip knyga ir sąsiuvinis, pereinama prie skaitmeninių mokymosi metodų. skaityti »

Ar Lietuvoje vyrai dirba pradinukų mokytojais?

Neįprastą pradinio ugdymo specialybę pasirinkęs vaikinas šiemet mokys pirmaklasius mokslo paslapčių. skaityti »

Lietuvoje kuriamas pirmasis Baltijos regione informacinių technologijų kompetencijų centras

IKT kompetencijų centre, kuris vienys lietuvių ir švedų tyrėjus ir institucijas bus vystomos inovacijos daiktų interneto kibernetinio saugumo, sveikatos technologijų srityje. skaityti »

Kokios savybės padės neužleisti vietos robotui?

Retas įsivaizduojame savo darbo dieną be kompiuterio ar išmanaus telefono, tačiau ateityje technologijų įtaka didės dar labiau. skaityti »

Lietuvos vaikų finansinis raštingumas žemas

Nors finansinis raštingumas padeda užtikrinti sėkmingą ekonominį gyvenimą, tyrimų rezultatai rodo, jog Lietuvoje vaikų ir paauglių iki 15 m. finansinio raštingumo lygis yra gerokai žemesnis nei kitose šalyse. skaityti »

Gabiems magistrantams iš užsienio – parama studijoms Lietuvoje

Siekiant didinti studijų tarptautiškumą ir pritraukti į Lietuvą studijuoti gabius jaunuolius iš užsienio, valstybė skiria paramą užsieniečių magistrantūros studijoms. skaityti »